- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčiusios šalys. Bet viešosios paslaugos gyventojams nei paprastėja, nei greitėja. Plačiau apie tai – LNK reportaže.
Dokumentų šūsnys, nesibaigiančios užsieniečių užklausos ir dar asmens dokumentų išdavimas. Migracijos departamente kasdien pluša per pusė tūkstančio darbuotojų ir jie vos spėja.
„Parodykite man įstaigą, kurioje per dvejus metus darbo apimtys būtų išaugusios dvigubai. Tai yra Migracijos departamentas. Kur dar darbo apimtys taip išaugo?“ – kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Dokumentų krūvos ir pavargę veidai. Verslininkų manymu, ne visos viešosios įstaigos dirba taip intensyviai.
„Kartais matome ir biurokratijos apraiškas, kurios iš per didelio aparato, nežinia, į ką kreiptis, kas turi derinti leidimus“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Vidmantas Janulevičius.
Per ketverius metus valdininkų skaičius sumažėjo 3 proc. – iki 360 tūkst. žmonių. Tačiau jų vis dar smarkiai daugiau nei išsivysčiusių šalių vidurkis.
Viešosiose įstaigose žmonės dirba ne tik dėl socialinių garantijų ir griežto darbo valandų paisymo. Valdininkų atlyginimai dabar auga sparčiau nei privataus sektoriaus.
„Norint užtikrinti, kad viešasis sektorius būtų patrauklus geriems darbuotojams ateityje, būtina užtikrinti ir deramą atlyginimą“, – tikino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Pirmą kartą susiduriame su stipresne tendencija, kai verslui tampa sunku konkuruoti su viešuoju sektoriumi. Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Padidėję atlyginimai iš tiesų vilioja žmones į valstybines įstaigas.
Vilionių bus ir kitąmet – prognozė tokia, kad privačiame sektoriuje algos augs apie 8 proc., o viešajame – bent 9 proc. Taigi per porą metų dalies piniginė padidės beveik trečdaliu.
„Atlyginimai mokytojams padidėjo daugiau nei 20 proc., o sveikatos sektoriuje gydytojams – apie 15 proc. Šie susitarimai tęsis ir kitais, ir dar kitais metais“, – aiškino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Žmonės viešąjį sektorių dažnai įsivaizduoja kaip biurokratus, sėdinčius ministerijose, tačiau visas biurokratinis aparatas – visos ministerijos kartu sudėjus – sudaro apie 300 mln. eurų, kai biudžetas yra keliolika milijardų“, – kalbėjo G. Skaistė.
„Neatrodysime kaip bažnyčios pelės, tačiau tikrai negalėsime girtis, kad, žinote, ateikite pas mus, mes čia siūlome geresnius atlyginimus. Tikrai girdžiu, kad kitose įstaigose labiausiai vertinami specialistai gauna gerokai aukštesnius atlyginimus. Mums dar yra, kur pasitempti“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Atlyginimai kyla kaip ant mielių, tačiau viešosios paslaugos nesikeičia. Gyventojams netrumpėja eilės pas gydytojus, verslas nesulaukia greitesnio leidimų išdavimo.
„Čia yra pavojus, kad atlyginimų kėlimas nebūtinai pagerins paslaugų prieinamumą – nes lieka tie patys žmonės, su tomis pačiomis funkcijomis ir, sakykime, su tokiu pačiu požiūriu į darbą“, – akcentavo M. Dubnikovas.
Kad valstybinis aparatas galėtų dirbti kokybiškiau, neslepia ir finansų ministrė.
„Viešojo sektoriaus efektyvinimo galimybių yra, tačiau dažniausiai politikai to apetito nelabai…“, – atviravo G. Skaistė.
Ekonomistas ragina valdžią solidarizuotis su verslu ir vietoj mokesčių didinimo, nebepadidinti atlyginimų biurokratams.
„Bet klausimas, ar nereikėtų perkelti dalies žmonių iš valstybinio sektoriaus į privatų sektorių?“ – svarstė M. Dubnikovas.
„Ta nuolatinė rotacija yra irgi lėšų švaistymas. O kol kas, deja, Migracijos departamentas išlieka specialistų kalvė – priimame jauną, perspektyvų žmogų, paruošiame jį kvalifikuotam darbui ir jį pervilioja kitos įstaigos. Tai šiek tiek liūdina“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Kitais metais viešajame sektoriuje dosniausi atlyginimai laukia gydytojų, slaugytojų, mokytojų, dėstytojų bei kultūros ir meno darbuotojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas61
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...