- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nutirpus sniegui ir kiek atšilus orams, pavasarį skelbia pirmosios atgimusios gamtos šauklės – snieguolės.
Apie pirmas pavasario gėles plačiau papasakojo Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė.
– Ar šiemet snieguolės žydi kaip ir įprastai? Ar anksčiau, vėliau, ar tas laikas nuolat kinta?
– Džiaugiamės, kad jau bent pirmus žiedus galime parodyti, nes praeitą savaitę dar buvo sniegas. 1973 metais, kaip rašo literatūroje, pirmosios snieguolės pražydo kovo mėnesį. Tai labai smagu, kad jos taip anksti sužydėjo. Anksčiau jos turėjo ir tokius liaudiškus pavadinimus, kaip baltažiedės skambaliukai, balandžio augalai. Dabar jau žydinčius augalus žmonės matė netgi vasario ar sausio mėnesį pietinėj Lietuvoj, kur šiltesnės vietos. Tai jis toks priklausomas nuo vietos, bet, manau, kad tas pavasaris nei ankstyvas, nei vėlyvas, tiesiog atėjo laikas, augalai pasiruošė, oras sušilo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek yra snieguolių veislių?
– Pasaulyje daugiausiai besidominčių ir auginančių dideles snieguolių kolekcijas yra Didžiojoje Britanijoje, ten žmonės net yra vadinami galantofilais, kurie domisi šiais augalais. Augalų rūšių nėra daug, apie dešimt penkiolika. Veislių priskaičiuoja daugiau kaip 1 tūkst. Žmonės domisi, kuria naujas veisles. Tikimės, kad laikui bėgant atkeliaus ir į Lietuvą, ir galėsim daugiau jums parodyti įdomesnių veislių. Jos skiriasi savo žiedais, lapais, žydėjimo laiku.
– Ką galite papasakoti apie pavasarinį erantį?
– Jis Lietuvoje priskiriamas prie rečiau auginamų augalų, jo gan trumpa vegetacija. Sužydi anksti pavasarį, o antroj vasaros pusėje mes jo neberandam. Jis įdomus tuo, kad greitai subrandina sėklas, kurios savaime pasisėja. Prie platinimo prisideda ir skruzdės, jos išnešioja tas sėklas po gėlynus. Kartais gėlininkai atranda gan tolokai išdygusių ir sužydėjusių naujų augalėlių. Mums pasisekė, Kairėnų parke atradome salelę su daug žydinčių pavasarinių snieguolių, kurios iškeliavo iš gėlynų tiesiog pačios. Jos susirado sau tinkamiausią vietą ir puikiai čia veši, dauginasi. Čia vieta – šiltesnė. Kartais net parkuose, senose sodybose galima atrasti gražius plotelius, kur jos puikiai auga ir žydi.
– Kuo ypatingi eleborai?
– Eleborų pasaulyje priskaičiuojama apie 25 rūšys. Tai – vėdryninių šeimos augalai, lyginant su snieguolėmis ir erančiais, tai eleborai labai dėkingi tuo, kad jie dekoratyvūs beveik visą sezoną. Jų lapai ir žiedai džiugina visus metus. Tik tai – sunkiau besidauginantis ir retai auginamas augalas. Kiekvienais metais į Lietuvą atvežama vis naujų veislių. Tarp jų – daug dekoratyvių augalų. Gėlininkai labai domisi, džiaugiasi, kad savo kolekcijose augina ir kaupia vis daugiau augalų, kurie pasipuošia nuostabiais žiedais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Perspėja apie naujų kraujasiurbių vabzdžių atsiradimą: perneša įvairių ligų sukėlėjus3
Dėl klimato kaitos pasaulyje sparčiai plinta įvairių rūšių kraujasiurbiai vabzdžiai, kurie perneša ligų sukėlėjus, tiek virusus, tiek ir vienaląsčius pirmuonis, teigia Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vaidas Palinauskas. Anot jo, ka...
-
Nugaišo šuo vardu Kabosu, išgarsėjęs kaip interneto memas3
Japonijoje nugaišo šuo vardu Kabosu, kurio skeptiška snukio išraiška linksmino žmones visame pasaulyje ir tapo interneto memu. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais9
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
Organizuojama iniciatyva „River Cleanup“: kviečia vasarą pasitikti švaresnėse poilsio zonose10
Jau šį savaitgalį Lietuvoje organizuojama kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. Savanoriai skatinami burtis į komandas, surinkti paupiuose vis dar aptinkamas stambiagabarites, pakuočių ir kitas...
-
Kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos?
Ekspertai pateikia prognozę, kokie orai ir stichijos laukia Lietuvos iki šio šimtmečio pabaigos. Esą šalyje artimiausiais dešimtmečiais daugės ir karščio bangų, ir tropinių naktų, augalų vegetacijos sezonas pailgės...
-
Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse deguonies koncentracija pasiekė pavojingą ribą1
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, kad pakilus vandens temperatūrai ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių ir Klaipėdos uosto vandenyse sumažėjo. Specialistai sako, k...
-
Regionų administracinis teismas atmetė įmonės skundą dėl nesutvarkytų pavojingų atliekų
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad UAB „Elme metalui“ pagrįstai buvo nurodyta 40 tonų druskos rūgščių perduoti atliekų tvarkytojams. ...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?9
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
Senas liepas keis naujomis?27
Neseniai dalis Laisvės alėjos senųjų liepų pakeistos naujomis, bet pokyčių gali reikėti ir daugiau. Dalis senųjų liepų vėl pradėjo ruduoti, kelios net nesugebėjo užauginti šiųmetės lajos. ...
-
Lietuvoje be vasariškų liūčių ir perkūnijų užfiksuoti rečiau pastebimi debesys
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo feisbuko paskyroje pasidalijo retai Lietuvoje matomais debesų vaizdais. ...