– Dažniausiai žmonės skundžiasi rudens pradžioj, kai keičiasi orai. Bet dabartiniai orai taip pat sujaukė lietuvių sveikatą. Nes prieš kelias savaites praktiškai turėjome vasarą, žmonės vaikščiojo su šortais, o dabar žmonių apranga tikrai primena žiemišką.

– Taip, iš tiesų visada manome, kad peršalimo sezonas yra rudenį ir žiemą, bet dažnai susiduriame su peršalimu ir pavasarį. Pavasaris itin garsėja, ypač pas mus, permainingais orais. Ir ne tik šiandien matome tą peršalimo padidėjimą, bet ir po tų dienų, kai buvo labai šilta. Visi, išsiilgę vasaros, pasikeitė garderobą į vasarinį. Po to šiltojo savaitgalio taip pat matėme nemažą peršalimo ligų padidėjimą.

– Ką sako atėję pacientai?

– Iš tiesų, pavasarinio peršalimo pagrindinis dalykas yra gerklės skausmas bei sloga, nes visus perpučia arba jie neapsirengia taip šiltai, kaip rengtųsi žiemą. Ir tada pradeda skaudėti gerklę, nusilpsta imuninis atsakas, žmogų pasigauna virusas ir dažniausiai taip susergama peršalimu.

– Nemažai lietuvių taip pat turi ir alergiją, ypač šienligę, kuri pasireiškia pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje. Ir dabar turime augalus, kurie jau išleido savo pumpurus. Ar gali būti, kad dalis lietuvių galvoja, jog peršalo, o iš tiesų turi šienligę?

– Iš tiesų, peršalus vaistinėje visada paklausiame žmogaus keletos klausimų tam, kad išsiaiškintume, ar tai yra šienligė, ar peršalimas. Nes peršalimas truks keletą dienų, o šienligė truks tol, kol žydės alergenas. Tuomet ta sloga tiek ir trunka – gali būt savaitės ar net mėnesiai. Kai sloga yra daugiau nei savaitę, prasideda akių raudonumas, ašarojimas, perštėjimas, kai kuriems net bėrimas, tuomet visiškai atmetame peršalimo tikimybę ir žmogui pasakome, kad jam turbūt alergija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu visgi ne alergija, o peršalimas, ką reikėtų daryti, kokius preparatus naudoti? Gal negriebti pirmiausia vaistų iš savo lentynos, o atsidaryti spintelę ir pasižiūrėti, kokių žolelių turim, gal arbata dar gali padėti?

– Žinoma, nereikėtų iškart griebti vaistų, ypač jei nekyla temperatūra. Nes labai dažnai esame pripratę, kad jei peršalimas, iš karto geriame vaistus. Reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, išplauti nosį, nes nosį plaunant jūros vandeniu, išsiplauna ir peršalimo sukėlėjas.

– Tikrai ne vienas savo lentynėlėje turime ir antibiotikus. Čia kiek anksčiau buvo atlikta apklausa, buvo klausiama žmonių, kada jie griebiasi antibiotikų, tai daugelis, jeigu turi atsargų, nevengia to daryti. Ar taip reikėtų elgtis?

– Dar yra dalis visuomenės, manančių, kad peršalus reikėtų pradėti gerti antibiotikus, nes taip greičiau pasveiksi. Bet tai yra klaidinanti informacija. Nes peršalimą dažniausiai sukelia virusas, o antibiotikai skirti gydyti bakterinei infekcijai. Antibiotikai šiuo atveju netgi pakenktų labiau negu padėtų.

– Tai ką griebti iš tos lentynėlės? Jūs jau minėjote jūros vandenį. O kokie nuo peršalimo vaistai turėtų būti pirmiausiai?

– Iš tiesų, mes turime labai daug preparatų, reikėtų žiūrėtų gana plačiai. Pats universaliausias preparatas būtų sudėtiniai vaistai, kurie skiriami peršalimui – ten būna dažniausiai įdėta vaistų nuo skausmo, nuo temperatūros, slogai gydyti ir sausam kosuliui. Tokių preparatų turime tiek arbatų, tiek tablečių pavidalu. Taip pat reikėtų turėti vaistų, kurie atkemša nosį, nes dažniausiai peršalimo metu būna užgulta nosis. Ir taip pat reikėtų turėti pastilių nuo gerklės skausmo bei arbatos mišinių, kurie skirti peršalimui gydyti.