- Vida Gerikienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedros lektorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išpuoselėta veja sodyboje džiugina akį ir lyg minkštas kilimas traukia pailsėti. Tinkamai prižiūrima ji išliks graži keliolika ir daugiau metų.
Nepakanka maisto medžiagų
Intensyviausiai žolė auga gegužės rugpjūčio mėnesiais. Viena svarbiausių priežiūros taisyklė – šienauti 1/3 vejos aukščio dukart per savaitę.
Reguliariai pjaunant, priklausomai nuo žolių rūšies, vejos paskirties ir metų laiko, ji sutankėja, pasidaro sveikesnė ir išvaizdesnė. Jeigu šienaujama nereguliariai bei drastiškai, pastebimai suprastėja ir vejos kokybė.
Karštu ir sausu oru pjaunama rečiau ir aukščiau – taip užtikrinama, kad vanduo garuos lėčiau. Per sausras žolės geriau visai nepjauti, kad ji nenudžiūtų.
Šienaujant aukštesnę kaip 10–12 cm žolę, apsinuogina jų krūmijimosi centrai ir saulė iškaitina viršutinį velėnos sluoksnį, todėl reikėtų stengtis, kad veja neperaugtų. Kad žolė atrodytų gražiai ir būtų sodriai žalios spalvos, ją reikia reguliariai tręšti. Kokia bebūtų dirva, augalams nepakanka joje esančių maisto medžiagų.
Mineralinėmis trąšomis tręšiama du tris kartus per sezoną (pavasarį ir vasarą) azoto (N) turtingomis trąšomis. Taip pat rekomenduojamos kompleksinės trąšos su mikroelementais. Negalima tręšti šlapios vejos, nes prilipusios prie žolės trąšos ją nudegins. Patręšus veją būtina gausiai palaistyti.
Laistyti – papildomai
Užsitęsus sausrai žolės išlieka gyvos, bet karštis visada pakenkia vejos grožiui.
Skirtingos žolių rūšys skirtingai atsparios sausrai ir drėgmės reikalauja nevienodai. Palijus jos atgyja ir ima augti vėl, bet nukenčia dekoratyvumas.
Kad veja išliktų dekoratyvi, ją reikia laistyti papildomai, nelaukiant, kol žolė pradės džiūti ir ruduoti. Nerekomenduotina laistyti per vidudienio kaitras, nes vandens lašai gali nudeginti žolę.
Gerai prižiūrimose, tręšiamose bei laiku šienaujamose vejose piktžolių paprastai nebūna. Pasirodžiusias piktžoles reikia išrauti arba kuo giliau žemėje pakirsti jų šaknis, stengiantis kuo mažiau pažeisti vejos žolių šaknis.
Piktžoles galima naikinti ravint arba naikinti herbicidais. Pastaruoju atveju būtina saugoti vejos plotuose greta augančius dekoratyvinius augalus.
Vienmetės trumpaamžės piktžolės sunaikinamos reguliariai pjaunant veją.
Kova su kenkėjais
Dažni ir visai nelaukiami vejų "svečiai" – kurmiai. Kovoti su jais reikia iš karto, vos pastebėjus išraustą kauburėlį.
Parduotuvėse galima įsigyti prietaisų, skleidžiančių elektromagnetinius virpesius, taip pat atbaidančių preparatų. Senesnėje velėnoje galima įkasti specialius spąstelius.
Kai veja pjaunama per trumpai (1–2 cm), ją gali gadinti sliekai, į paviršių išverčiantys dirvos gumulėlius. Jei viename kv. m aptinkama apie 50 gumulėlių, su sliekais reikia kovoti. Veją patartina dusyk patręšti amonio salietra arba fiziologinėmis rūgščiomis trąšomis, geriausia – amonio sulfatu.
Skruzdėlynus galima naikinti insekticidu deciu (1 ml preparato litrui vandens) ir kitais preparatais.
Nuo šunų šlapimo vejoje lieka rudos dėmės. Pastebėjus, kad keturkojis nusišlapino ant žolės, tą vejos vietą reikėtų nedelsiant gausiai palieti vandeniu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gelbėjo būrį banginių
Daugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...