- Diana Baravykaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunų vaismedžių genėjimas – vienas pagrindinių jų priežiūros darbų formuojant augalo vainiką. Tinkamai suformuotas medelis vėliau duos gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
Jaunų vaismedžių genėjimas – vienas pagrindinių jų priežiūros darbų formuojant augalo vainiką. Tinkamai suformuotas medelis vėliau duos gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
Kada geriausias metas
Vaismedžių genėjimas skirstomas į pagrindinį ir papildomą.
Pagrindinio obelų ir kriaušių genėjimo metu – nuo žiemos pabaigos iki pavasario vidurio, kol nepradėjo brinkti pumpurai – formuojamas vaismedžio vainikas.
Tačiau vyšnias, trešnes ir slyvas geriau genėti liepos rugpjūčio mėnesiais. Kaulavaisiniams augalams tai naudinga tuo, kad vasarą augalai mažiau užsikrečia pavojingomis žievės ir medienos ligomis.
Šie ligų sukėlėjai aktyviausi būtent šaltuoju metų laiku. Be to, pjūvių vietos mažiau sakuoja ir geriau gyja.
Papildomai vaismedžiai, dažniausiai obelys ir kriaušės, genimi nuo birželio iki liepos vidurio – tuo metu patrumpinami arba iškerpami vainiką tankinantys šiųmečiai ūgliai, gali būti dar kartą trumpinama viršūnė.
Nors sėklavaisinių vaismedžių (obelų ir kriaušių) šakojimasis skiriaisi nuo kaulavaisinių (vyšnių, trešnių ir slyvų), tačiau jų vainikų formavimas yra panašus.
Visi jauni vaismedžių sodinukai, pasodinti pavasarį, genimi iš karto po pasodinimo, o pasodinti rudenį – tik ateinantį pavasarį.
Parduodami vaismedžių sodinukai būna vienmečiai ar dvimečiai. Vienmečiai medeliai paprastai turi vieną dar nešakotą ar su viena kita šonine šakute stiebą.
Dvimečiai sodinukai jau turi kelias būsimo vainiko šakutes, kurios išaugo patrumpinus jų viršūnes.
Kad geriau šakotųsi
Obelų ir kriaušių vienmečiai nešakoti sodinukai trumpinami 70–90 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, slyvų, trešnių ir vyšnių apie 0,8–1 m aukštyje.
Palikti daugiau stiebo nepraktiška, nes vainikas formuosis per aukštai ir bus nepatogu skinti vaisius. Palikus trumpesnį stiebą šoninės šakos bus žemai, derėdamos nusvirs ir kasmet jas reikės pririšti. Be to, jei vaismedis pasodintas vejoje, bus nepatogu ją šienauti.
Dvimečiams sodinukams paliekamos 2–3 stipresnės į priešingas puses augančios šakos. Jos formuos vainiko pagrindą. Šios šakos obelims ir kriaušėms viena virš kitos turi augti apie 20 cm atstumais.
Trešnėms tinkamiausias atstumas – apie 60 cm. Vyšnių pagrindinės šakos gali augti kas 20 cm viena nuo kitos, kaip ir obelų. Vėlesnių genėjimų metu bus formuojama daugiau skeletinių šakų.
Šoninės, ypač sparčiai augančios jaunos šakelės patrumpinamos 1/3 jų ilgio, kad geriau šakotųsi ir išaugtų daugiau naujų ūglių. Kitos augančios ant stiebo šakos iškerpamos.
Viršūnės vaismedžiams trumpinamos 50–60 cm aukštyje matuojant nuo viršutinės šakos pagrindo. Arba žiūrima, kad patrumpinta viršūnė būtų 20–25 cm aukščiau patrumpintų šoninių šakų galų.
Mažai besišakojančių sodinukų viršūnės trumpinamos daugiau, gerai besišakojančių – tik nugnybiama pati viršūnėlė.
Šakas galima ir atlenkti
Iš patrumpintos viršūnės viršutinio pumpuro išauga nauja viršūnė, o iš gretimų šoninių pumpurų – nauji, dažnai stačiai augantys ūgliai. Tai ypač būdinga obelims ir kriaušėms.
Šie dar nesumedėję ūgliai atlenkiami, kad nekonkuruotų su viršūne. Tuo pačiu jie tampa naujomis skeletinėmis vainiko šakomis, kurios kitais metai jau galbūt ir derės.
Jeigu medelis turi dvi viršūnes, stipresniąją būtina išpjauti, o silpnosios viršūnę tik šiek tiek patrumpinti. Silpnesnioji viršūnė augs lėčiau, ją reikės mažiau formuoti.
Stipresniąja viršūnę galima ir palikti, tačiau pririšus virvutę ją būtina atlenkti. Tuomet ji taps šonine šaka.
Išaugusios vasarą paliekamos tik tos naujos vaismedžių šakelės, kurios auga į vainiko šonus. Augančios į viršų ir vainiko vidų išlaužiamos ar iškerpamos, kad jo netankintų.
Jei reikia, augalo viršūnė taip pat dar kartą trumpinama.
Augalui išauginus mažai ūglių, juos reikėtų ne šalinti, bet atlenkti. Atlenkiamos tos šoninės vaismedžių šakos, kurios su sodinuko stiebu suaugusios mažesniu nei 45 laipsnių kampu.
Atlenkti gali būti naudojami ant šakų pririšami svareliai, įvairios formos vielos kabės arba šakos atlenkiamos virvutėmis jas pririšant prie augalo stiebo.
Visai jauno ūglio augimo kampą galima pakoreguoti virš jo, ant vaismedžio stiebo užsegus skalbinių segtuką. Po dviejų savaičių segtuką jau galima nuimti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas1
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...