- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėgintuvėlyje užauginta mėsa – gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent tokią alternatyvą 2013 m. pristatė Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas. Šis jo atradimas buvo pirmasis toks pasaulyje, o iš mėgintuvėlyje užauginto maltinuko pagamintas mėsainis iki šiol yra brangiausias pasaulyje – 325 tūkst. dolerių.
Progreso konferencijoje LOGIN 2015 pranešimą skaitysiantis M. Postas įsitikinęs, jog dirbtinėmis sąlygomis užauginta mėsa po dešimtmečio pakeis ir net visai iš rinkos išstums tikrą mėsą.
„Idėja eksperimentuoti kilo atsižvelgiant į šiandien gana opias aplinkosaugos problemas. Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, o kartu su juo auga ir suvartojamos mėsos kiekis. Tyrimų duomenimis, 2030 m. žmonėms reikės 400 mln. tonų mėsos – tai yra milžiniškas kiekis. Tačiau didžiausia problema yra net ne ši, bet tai, jog stambios gyvulininkystės fermos, mėgindamos pamaitinti žmoniją, į aplinką išmeta didžiulius kiekius įvairių teršalų, net 15 proc. prisidedančių prie šiltnamio efekto ir kitų panašių problemų, – sako M. Postas. – Šiuo metu iš vieno galvijo mėsos galima pagaminti maltinukų šimtui mėsainių, o jei pasiteisintų mėsos auginimas dirbtiniu būdu, būtų galima jų pagaminti keliais šimtais tūkstančių daugiau. Jau dabar ilgalaikiais tyrimais įrodyta, kad dirbtinė mėsa leistų sumažinti gyvulininkystės daromą žalą aplinkai.“
Mokslininkas vardija ir kitus dirbtinėmis sąlygomis užaugintos mėsos privalumus: tokia mėsa gali būti sveikesnė, praturtinta norimomis medžiagomis, pavyzdžiui, žmogaus organizmui reikalingomis polinesočiųjų riebalų rūgštimis, be to, ląstelių augimas gali būti kontroliuojamas kiekviename žingsnyje. Tai pat būtų galima išgauti net egzotinių gyvūnų mėsą. Dirbtinės mėsos skonį palankiai įvertino ir maisto gurmanai: davus paragauti brangiausio pasaulyje maltinuko JAV žurnalistui Joshui Schonwaldui, parašiusiam knygą apie ateities maistą, bei austrų dietologei Hanni Ruetzler, jie nenusivylė. M. Postas juokauja, kad šią mėsą galės valgyti netgi vegetarai: „Mėsą mėgstantys žmonės, valgydami kepsnį, retai susimąsto, jog tai karvė ar kiaulė, tad tikėtina, kad besimėgaudami ateities mėsainiu, taip pat nesvarstys, jog ši mėsa iš mėgintuvėlio. Tai taps įprastu ir visiems prieinamu maistu – tiek mėsavalgiams, tiek vegetarams. Remiantis socialine apklausa, 50 proc. vegetarų mano, jog galėtų valgyti mėsą, jei žinotų, jog dėl to nėra skriaudžiami ir kankinami gyvūnai“, – teigia maisto vizionierius.
Dirbtinės mėsos kūrėjo teigimu, žmonės supranta šio eksperimento racionalią naudą, tačiau, kol produktas taps priimtinas daugeliui vartotojų, jo įsitvirtinimas rinkoje gali užtrukti. Dabar mokslininkas kartu su 5 žmonių komanda leidžia dienas laboratorijoje ir stengiasi tobulinti tiek skonines, tiek sudedamąsias dirbtinės mėsos savybes. M. Postas viliasi savo akimis pamatyti natūralios mėsos vartojimo mažėjimą, o tam daug vilties suteikia faktas, kad maždaug po 7–10 metų ši mėsa atitiks realios mėsos kainą, todėl bus prieinama kiekvienam.
Daugiau apie savo atradimą ir su juo susijusius iššūkius mokslininkas žada papasakoti progreso konferencijoje „LOGIN 2015“, kuri vyks jau šią savaitę, gegužės 7–8 dienomis. Analogų Baltijos šalyse neturinti konferencija šiais metais taps savotiška Meka pasaulio vizionieriams, aukščiausio lygio verslo lyderiams bei pradedantiesiems verslininkams, žaidimų profesionalams ir progreso entuziastams. Reginio dalyvių laukia daugiau nei 100 genialių pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos, tradicinės žaidimų ir startuolių platformos, atvirų renginių savaitė Vilniuje, kontaktų mugės, interneto apdovanojimai bei pirmą kartą vyksianti speciali konferencijos dalis, adaptuota išskirtinai verslui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...