- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinių tinklų gigantėms atsirūgsta Izraelio ir Gazos Ruožo įvykių interpretacijos. Europos Komisija paskelbė tirsianti, kaip „Meta“ ir „TikTok“ stabdo dezinformacijos sklaidą savo tinklapiuose, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza.
– Girdėjome kalbas Europos Parlamente, kad technologijų gigantai per ilgai naudojosi taisyklių trūkumu, bet atsirado šerifas – Europos Sąjungos skaitmeninių paslaugų įstatymas. Ką jis keičia?
– Visų pirma jis įveda tam tikras taisykles. Jis nurodo, kad didžiulis vartotojų kiekis, kuris kiekvieną dieną leidžia laiką socialiniuose tinkluose, turi turėti teises ir pareigas. O socialiniai tinklai turi atsakingai žiūrėti ir nebrukti, ko nereikia, ko vartotojai nenori, būti skaidrūs, turi suteikti galimybę pranešti apie netinkamą turinį. Socialiniai tinklai turi pradėti reaguoti, ko labai trūko visus šiuos metus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek techniškai sudėtinga išrankioti tą dezinformaciją iš socialinių tinklų? Juk kalbame apie šimtus milijonų rašliavų.
– Imsiu Lietuvos pavyzdį. Turime tikrai šaunių talentų, kurie jau gerą dešimtmetį su tuo kovoja. Tačiau, panašu, kad socialiniuose tinkluose tokio techninio progreso tikrai trūko.
– Kodėl toks nepasitenkinimas kilo tik tada, kai kilo karas Izraelyje? Juk karas Ukrainoje vyksta jau daugiau nei pusantrų metų. Sužalotų ir žuvusių skaičiai yra nepalyginamai didesni, o Rusijos propaganda yra pilama jau seniai. Tačiau šiuo atveju tokio akylaus dėmesio nebuvo. Kodėl?
– Apima keistas jausmas. Prieš penkerius metus pats buvau ir kalbėjau su dabartinės „Meta“ atstovais apie tuos iššūkius, apie tas netikras paskyras, apie tą dezinformaciją. Susidariau įspūdį, kad tai ne iki galo suprantama problema. Paskutinius porą metų yra toks jausmas, kad tie algoritmai, kurie turėtų kovoti su propaganda, nebūtinai tinkamai veikia. Nežinau, kokia to tikroji priežastis.
– O kaip dėl tos informacijos, kuri grįsta faktais, įrodymais, tačiau ją puola dezinformacijos šalininkai? Kaip su tuo kovoti?
– Milžinišką pinigų sumą ir labai daug žmonių skyrė nedraugiškos valstybės, kad kurtų įvairias netikras paskyras. Jie jau seniai yra įleidę šaknis. Matyt, dirbtinis intelektas galėtų mums padėti greičiau atpažinti ir eliminuoti tuos kenkėjus.
– Netikros paskyros yra labai didelė problema. Jomis naudojasi ne tik dezinformacijos skleidėjai, bet ir tie patys kriminaliniai nusikaltėliai. Kodėl iki šiol niekas nesugeba pažaboti jų? O gal tiesiog nenori to daryti?
– Jau seniai nusikaltėliai persikėlė į socialinę erdvę. Jie jau nebe su plytomis eina bankų plėšti. Teisėsauga jau seniai sakė socialiniams tinklams, kad nenaikintų tų pažeidimų, o bendradarbiautų ir duotų įrodymus.
Kartais gali atrodyti, kad tampame priklausomi nuo socialinių tinklų, lygiai taip pat kaip ir nuo nikotino ar alkoholio. Gali tekti mokėti.
– Tie rožiniai laikai socialiniams tinklams baigėsi, kai galėjai paskelbti, ką tik nori. Ar nebus taip, kad atsakomybė bus perkelta ant vartotojų pečių, kuriems reikės ne tik susimokėti baudas, bet bus apmokestintas ir turinys?
– Jau seniai yra atrasti verslo modeliai. Apie 60 proc. mūsų planetos gyventojų kiekvieną dieną gyvena socialiniuose tinkluose. Galios centras yra diktuoti sąlygas. Kartais gali atrodyti, kad tampame priklausomi nuo socialinių tinklų, lygiai taip pat kaip ir nuo nikotino ar alkoholio. Gali tekti mokėti.
– Bet tie gigantai, kurie dabar veikia Europos Sąjungos teritorijoje, jau priešinasi šiems reguliavimams. Ar nenutiks taip, kad jei Europa ir toliau išliks tokia stipriai reguliuojanti, Europoje nebeliks socialinių tinklų?
– Labai abejoju. 450 mln. gyventojų, kurie supranta, kad asmens duomenys yra svarbūs. Čia yra geras pavyzdys, kad sukūrę asmens duomenų apsaugos mechanizmą, vėliau kaip gerą praktiką galime perkelti į kitas valstybes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Airija „Metai“ skyrė 91 mln. eurų baudą už ES duomenų privatumo pažeidimus1
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, penktadienį pranešė, kad „Facebook“ savininkei „Meta“ skyrė 91 mln. eurų baudą už slaptažodžių saugumo pažeidimus. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. ...
-
Iš TKS į Žemę grįžo „Sojuz“ kapsulė su dviem rusais ir viena amerikiete4
Kazachstane pirmadienį nusileido kapsulė „Sojuz“ su dviem rusais ir viena amerikiete. ...
-
Pranešimų gavikliuose – bombos: ar telefonai, kuriais naudojamės, irgi gali sprogti?18
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis paaiškino, kas yra tie „peidžeriai“ ir kam jie buvo naudojami. Taip pat jis teigia, kad technologiškai sprogimas įmanomas tik įmontavus sprogstamosios medžiagos ...
-
Kibernetinio saugumo krizė Lietuvoje: nulaužtos sistemos ir pavojus kiekvieno asmens duomenims13
Programišiai nė neslepia, kad turi informacijos apie kiekvieną iš mūsų. Dėl nutekintų duomenų, žinomi daugumos žmonių slaptažodžiai, sveikatos istorijos. ...
-
„iPhone 16“ išankstinių pardavimų statistika: populiarumo viršūnėje – prabangūs modeliai6
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradėjo „Apple“ gerbėjų su nekantrumu lauktų „iPhone 16“ flagmanų pardavimus. Išankstinės prekybos metu išryškėjo pirmosios tendencijos – daugiausi...
-
JT ekspertai įspėja: dirbtinio intelekto kūrimas negali priklausyti nuo rinkos užgaidų
Jungtinių Tautų ekspertai ketvirtadienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) neturėtų būti kuriamas atsižvelgiant vien tik į rinką, ir paragino sukurti pasaulinio bendradarbiavimo priemones. ...
-
ES teismas panaikino „Google“ už konkurencijos įstatymų pažeidimus skirtą baudą2
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį panaikino 1,49 mlrd. eurų baudą, kurią Briuselis skyrė „Google“ už nesąžiningą konkurenciją. ...
-
Teisės ekspertas: nereguliuoti DI – ne išeitis
Technologijoms ir dirbtiniam intelektui (DI) sparčiai žengiant į priekį, valstybės privalo imtis veiksmų, padėsiančių reguliuoti įmonių kuriamus algoritmus ir dirbtinį intelektą, įsitikinęs profesorius Simonas Chestermanas, Singapūro nacionalin...
-
Ar išmaniosios technologijos gali išgelbėti gyvybę?3
Išmaniosios technologijos vis dažniau padeda ir apsaugo. Jos gelbėja einant į pasimatymą su nepažįstamuoju, grybaujant gūdžiame miške ar bėgiojant sutemus vakare. Išmanūs dabar net automobiliai – jie taip pat, patyrę susid...