Praeitą savaitę vykusioje konferencijoje „Login 2011“ pasaulio ir Lietuvos pranešėjai kalbėjo apie interneto mobilumą, saugumą, socialumą ir inovacijas. Kai kurios jų mintys ir įžvalgos turbūt sudomins ir mūsų skaitytojus.

„Wired“ redaktorius apie pasaulį, kurio vyresnieji jau nesuprantaJaunimas turi paaiškinti senajai kartai, kas yra internetas ir kaip šiandien pasikeitė pasaulis, nes būtent ši karta šiandien valdo pasaulį, tačiau nieko apie jį nesupranta. Tokios nuomonės laikosi specialusis „Wired“ žurnalo redaktorius Benas Hammersley, rašo Martynas Pasiliauskas portale ekonomika.lt

"Turiu jums žinutę iš ateities – mes laimėjome. Apsidairykite į greta sėdinčius ir pagalvokite apie tuos laikus, kai buvote mokykloje. Gal ne jūs, bet kiti tikrai buvo moksliukai. Jie nebuvo šaunūs, iš jų visi juokėsi, bet šiandien mes laimėjome – mes valdome pasaulį“, – konferencijoje „Login 2011“ kalbėjo B. Hammersley.

Anot jo, konferencijos dalyviai yra vieninteliai žmonės šalyje, suprantantys, kaip veikia internetas. „Visos dabartinės revoliucijos šiandien vyksta dėl interneto, kuris yra kuriamas mūsų. Staiga atsidūrėme naujoje situacijoje, kur internetas keičia pasaulį, o jūs esate vieninteliai, kurie supranta, kaip internetas veikia – todėl šiandien tai mūsų darbas ir pareiga“, – dėstė pranešėjas.

"Mūsų tėvai yra žmonės, kurie šiandien valdo pasaulį. Jie yra politinis, ekonominis ir kultūrinis elitas. Jiems 50–70 metų. Jie nesupranta pasaulio, kurį valdo. Mes patikėjome savo ateitį žmonėms, kurie nesupranta šiandienos – tai didelė problema“, – teigė B. Hammersley.

Didžioji dalis šiandienos lyderių užaugo dar prieš 1990-uosius, kurie, anot pranešėjo, buvo metai, kada pasaulis tapo keista vieta: „Per 20 metų jis tapo dar keistesnis. Jeigu sausio mėnesį būtumėte kam nors pasakę, kad po šešių savaičių Hosnis Mubarakas nebebus Egipto prezidentas, nes kažkas „Facebook“ sukūrė jį nuversti raginantį puslapį – visi būtų juokęsi iš jūsų. Tačiau juokingiausia, kad tai įvyko.“

Jis pastebėjo, kad vyresniajai kartai pasaulis šiandien atrodo keistas, nes jie užaugo tuo metu, kai visur vyravo hierarchija: kažkas buvo viršuje, kiti apačioje ir visi aiškiai žinojo, kurioje vietoje yra darbe ar visuomenėje.

„Atsiradus internetui, hierarchija dingo, nebereikėjo gauti leidimo norint pradėti interneto verslą, publikuoti straipsnius. „Facebook“ pasiekė 600 mln. vartotojų ir Markas Zuckerbergas („Facebook“ įkūrėjas, – aut. past.) niekieno neklausė ar tai gali daryti. Jums, esantiems čia, tai natūralu – net nepagalvojote prašyti leidimo, prieš kurdami tinklaraščio įrašą ar keldami vaizdo medžiagą į „Youtube“. Tuo tarpu 50–60 metų amžiaus žmonėms idėja, kad pasaulyje nėra hierarchijos, kad ji nerūpi jaunimui, kad niekam nereikia leidimo, atrodo visiškai keista“, – sakė „Wired“ redaktorius.

Jis dar kartą paragino visus susirinkusius į „Login“ suprasti, kad jie turi galimybę vadovauti ir kad dabartiniai pasaulio vadovai – vyresnioji karta – nesupranta, ką daro. Anot pranešėjo, dabartiniai 20–30 metų amžiaus žmonės yra tarpininkai tarp jaunimo, gimusio interneto amžiuje, ir vyresniųjų – užaugusių dar prieš atsirandant internetui.
„Jaunesni už mus, mūsų prašo atlikti svarbų darbą – būti vertėjais, tarpininkais ir išmokyti šiandieninius vadovus fundamentinių šiandienos pasaulio principų. Internetas yra kaip Godzila – ką paliečia, viskas sugriūna. Mūsų darbas yra atstatyti, nes vyresnieji negalvoja, kaip mes. Jūsų darbas yra jiems paaiškinti kas vyksta, nes dėl modernios medicinos jie dar vadovaus ateinančius dvidešimt metų“, – teigė B. Hammersley.

Nuo mobiliojo interneto vonioje iki smegenų implantųApie šiuolaikinių ryšio technologijų įtaką žmonių gyvenimui kalbėjo ir „Tieto“ pardavimų direktorius Lietuvoje ir Latvijoje Martins Liberts. Jis prisipažino, kad svarbiausias interneto tendencijų konferencijoje „Login 2011" skaityto pranešimo mintis aptarė su bičiuliu per „Skype“ sėdėdamas savo vonioje. Ir iškart kreipėsi į auditoriją, prašydamas pakelti rankas tuos, kurie reguliariai naudojasi bevieliu internetu vonioje, rašoma portale balsas.lt.

„Taip daro visi mano pažįstami", – sakė pranešėjas, dalindamasis mintimis apie mobiliąsias aplikacijas ateities kasdieniame gyvenime, ir neslėpė nustebęs, kad salėje pakilo palyginti nedaug rankų.

Nors mobiliosios aplikacijos į mūsų išmaniuosius telefonus byra tarsi iš gausybės rago, M. Libertsas pabrėžė, kad šlubuoja pati jų sąvoka: anot jo, šiuo metu negalima kalbėti apie „mobiliąsias„ taikomąsias programas, nes mobiliųjų technologijų raida jau pavertė jas įprastinėmis. „Nėra mobiliųjų aplikacijų. Tai „įprastos“ aplikacijos. Neturėtume kalbėti apie jas kaip apie kažką ypatinga, bet jau iš vartotojo pusės", – sakė pranešėjas.

Jis priminė kertinį mobiliųjų sprendimų akmenį – lygiašonį Ryšio, Aplikacijų ir Įrenginių trikampį, kuriame visos kraštinės yra vienodai svarbios. Aplikacijų rinkoje šiuo metu stebima didelė dinamika ir aštri konkurencija. „Mobiliąsias aplikacijas kuriantiems programuotojams yra sunkiausia pritraukti vartotojų dėmesį, priversti juos bent jau išbandyti šiuos produktus. Jei pasileidęs naują aplikaciją per 5 sekundes nepajuntu, kad ji mane kaip nors „užkabintų", išjungiu ją ir daugiau nebenaudoju. Sunkiausias uždavinys programuotojams – pasiekti, kad vartotojas jo programą pasileistų bent 2 kartus“, – sakė M. Liberts.

Nors mobilusis internetas ir didžiulė mobiliųjų aplikacijų pasiūla suteikia labai plačias galimybes gauti dominančią informaciją, keistis ja su kitais ir tiesiogiai bendrauti tarpusavyje, pasak pranešėjo, tai iš esmės yra pasyvus technologijų teikiamų galimybų naudojimas. Ir aplikacijų kūrėjai, ir vartotojai turėtų stengtis tapti aktyviais technologijų vartotojais. Kaip pavyzdį jis nurodė San Ramon Valley (Kalifornija, JAV) Priešgaisrinės saugos departamento iniciatyva sukurtą mobiliąją aplikaciją „iPhone" telefonams, kuri suteikia galimybę užsiregistruoti pirmosios pagalbos kursus baigusiems ar tokius įgūdžius turintiems žmonėms. Jei kur nors atsitinka nelaimė ir kyla pavojus žmogaus gyvybei, departamento budėtojai ne tik išsiunčia į nurodytą vietą budinčius ekipažus, bet ir aktyvuoja šios aplikacijos SOS funkciją.

Visiems netoli nelaimės vietos esantiems registruotiems savanoriams išsiunčiamos SMS žinutės su prašymu padėti. „Ši programa atlieka pačią svarbiausią funkciją – gelbsti žmogaus gyvybę“, – sakė pranešėjas.

M. Liberts sakė manantis, kad po 10, galbūt 20 metų bus sukurtos tokios ryšio ir mikrolustų technologijos, kurios suteiks galimybę įsodinti į smegenis implantus ir patiems priiminėti bei siųsti informaciją.

Galbūt netolimoje ateityje mobiliuoju ryšiu išsiųstą prašymą padėti išgelbėti netoliese į nelaimę patekusio žmogaus gyvybę išgirsime savo galvoje ?