Mokslininkai įspėja: daugėja klimato kaitos keliamų grėsmių

  • Teksto dydis:

Ekstremalėjantys gamtos reiškiniai žmonėms kerta per kišenę. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaita jau po 20 metų pasaulį gali priartinti prie ekonomikos krizės. Tačiau keisti įpročius ir spręsti globalią problemą pasiryžę ne visi, praneša LNK.

Saulėtomis dienomis ir vis šiltėjančiais orais lietuviai džiaugiasi. Tačiau mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos keliamų grėsmių daugėja. Baiminamasi, kad dar nesulaukus šio amžiaus pabaigos bus pasiekta kritinė riba, išaugs mirtingumas.

„Paskaičiuota, kad jeigu prie dabartinio lygio pridėsime +1 °C atšilimą, išeina, kad -1 mlrd. žmonių iki amžiaus galo (išnyks). Įsivaizduokite, 86 metai liko iki amžiaus galo, tai apie -11–12 mln. žmonių kasmet“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Andrejus Spiridonovas.

Visas LNK reportažas vaizdi įraše:

 

 

Skaičiuojama, kad per artimiausius 20 metų gali smarkiai trauktis pasaulio ekonomika. Blogiausiu atveju, net trečdaliu.

„Ką reiškia tie 19–30 proc.? Čia tas pats, kas sunaikinti JAV, Europą ar Kiniją. Išmesti iš pasaulio. Ir taip amžiams“, – sakė A. Spiridonovas.

Ekonomistai sako, kad suskaičiuoti Lietuvai gresiančių nuostolių beveik neįmanoma, tačiau žala juntama jau dabar. „Dėl klimato nepastovumo už žemės ūkio produkciją kai kada permokame. Nes kainos turi tokį ypatumą, jos lipa aukštyn ir greitai kyla, bet žemyn jos nenusileidžia taip greitai“, – aiškino ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pasak specialistų, daugiausia įtakos klimatui šiuo metu daro augantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Tačiau problemų kelia ir gamtos niokojimas.

„Buveinių pokyčiai, pavyzdžiui, miškų kirtimas ir pavertimas ganyklomis. Daugiausia šie pokyčiai dabar vyksta pietų pusrutulyje, kadangi šiaurės pusrutulyje mes jau spėjome beveik viską sunaikinti prieš tai“, – kalbėjo A. Spiridonovas.

„Tai nulemia mūsų prastesnę gyvenimo kokybę, prastesnę sveikatą, didesnį poreikį lankytis pas gydytojus, kartais – lėtinių ligų išsivystymą. Žmonių gyvenimas galėtų būti kokybiškesnis, jeigu tarša būtų mažesnė“, – teigė A. Bartkus.

Žmonių gyvenimas galėtų būti kokybiškesnis, jeigu tarša būtų mažesnė.

Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje ilgės auginimo sezonas, bet daugės kritulių, vis dažniau pasitaikys ekstremalių reiškinių.

Ekonomistai problemą spręsti siūlo racionaliai, esą draudimai nepadės. „Tai neturi būti revoliucingas perėjimas – palaipsniui perėjimas į švaresnę aplinką. Taip pat žmonėms neaukojant ir savo gerovės, nes tai yra mūsų pamatas. Abejoju, ar žmonės bus laimingi, jeigu mes, paaukoję savo gyvenimą, staiga gyvensime labai švarioje aplinkoje“, – kalbėjo A. Bartkus.

Mokslininkai ragina suklusti, mat temperatūrai išaugus 5 °C ir pasiekus blogiausią scenarijų, gali prasidėti „masinio išmirimo laikotarpis. T. y. begalinės dykumos. Įprastinė temperatūra vasaromis iki +50 °C, kai kuriose vietose +60 °C. Dėl tokios aukštos temperatūros įšyla jūros, uraganų intensyvumas padidėja keliais kartais“, – įspėjo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Šiuo metu žmonija išmeta 37 mlrd. t CO2.



NAUJAUSI KOMENTARAI

M.

M. portretas
Tie mokslininkai nemoka iki 100 suskaičiuoti: "Įsivaizduokite, 86 metai liko iki amžiaus galo," Paskaičiuokim teisingiau: 2100-2024=76 metai.

Fritzui

Fritzui portretas
Jūsų pasiūlymas visiškai netinka nykstančiai Lietuvai. Jį reikėtų taikyti Kinijoje, Indijoje, Afrikoje ir pietinėje Amerikoje.

sapaliones

sapaliones portretas
Eilinio VU lopo sapaliones.
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių