- Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Filme „Armagedonas“ didvyriai asteroidą susprogdina, bet iš tikrųjų yra geresnių būdų, kaip to išvengti, teigia Apsaugos nuo asteroidų programos vadovė Danica Remy. Pasak konferencijoje „TEDxVilnius“ kalbėjusios ekspertės, galima išsiųsti erdvėlaivį, kuris trenktųsi į pavojų keliantį asteroidą, o šis pakeistų savo judėjimo kryptį. Kitas sprendimas – erdvėlaivis tam tikrą laiką skraidytų aplink asteroidą ir taip, veikiant gravitacijai, asteroido orbita natūraliai pasikeistų.
– Ar įmanoma numatyti galimus asteroidų pavojus ir kiek tai patikima?
– Jei turime tinkamus teleskopus, taip, be jokių abejonių, galime pamatyti ir numatyti asteroidų keliamą pavojų. Čilės kalnuose per dešimtmetį turėtų būti pastatytas naujas didysis apžvalgos teleskopas. Juo stebėdami dangų, mokslininkai per pirmus du mėnesius turėtų aptikti tiek asteroidų, kiek jų yra užfiksuota per visą stebėjimo istoriją. Taip pat siūloma sukonstruoti du teleskopus pačiame kosmose. Su jais dangus būtų stebimas iš paties kosmoso, o gauta medžiaga papildytų esamas spragas apie asteroidus, esančius Saulės sistemoje. Jie turėtų naudoti vadinamąją infraraudonąją technologiją. Skenuodami dangų, teleskopai ieškos asteroidų, kurie natūraliai yra tamsūs ir tokioje pat tamsioje aplinkoje su kitais teleskopais sunkiai matomi. Tačiau, naudodami minėtą infraraudonąją technologiją, jie galės pastebėti Saulės sušildytus asteroidus.
– Kiek asteroidų yra aptinkama dabar, dar nesumontavus naujų teleskopų?
– Šiuo metu esame atpažinę 14 tūkst. asteroidų, kurie yra mūsų Saulės sistemoje, kurie sukasi aplink Žemę. Tačiau esame beveik tikri, kad jų yra apie 5 mln. Jie panašaus dydžio ar net didesni nei tas, kuris susprogo Rusijoje, Čeliabinske 2013 m.
– Dažniausiai kalbame apie didelius asteroidus, kurie kelia pavojų Žemei, apie kuriuos neretai statomi ir filmai. Tačiau kokia situacija su mažesniais? Ar jie gali turėti įtakos Žemei?
– Mokslininkai buvo nustebę, kai sprogo asteroidas Čeliabinske, nes buvo manoma, kad didžioji dalis tokio dydžio asteroidų negali patekti į Žemę pro atmosferą. Tačiau šiam pavyko ir jis susprogo maždaug 18 mylių nuo miesto, o po 3 min. smūgio banga pasiekė Čeliabinską, sudaužė šimtus tūkstančių langų, o ligoninėje atsidūrė 1,5 tūkst. žmonių. Taigi dabar mes suprantame, ką gali padaryti netgi maži asteroidai, ir aiškinamės, kokios jų galimybės Žemei pridaryti žalos.
– Vadinasi, net mažesni asteroidai, į kuriuos mokslininkai kartais nekreipia dėmesio ir kuriuos sunkiau pastebėti, gali kelti grėsmę?
– Taip. Tiesa, didžioji dauguma jų Žemės nepasiekia dėl atmosferos ir sprogsta nesukeldami jokio pavojaus. Tačiau neseniai Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija paviešino tyrimo, kuris stebėjo galimų atominių bombų sprogimų garsus, duomenis. Per 13 metų jie nė karto negirdėjo atominės bombos sukelto sprogimo, tačiau užfiksavo 26 asteroidų sprogimus ir jų skleidžiamus garsus. Pastarieji sprogimai skleidžia tokį patį garsą, kaip atominė bomba. Iš šios informacijos galima pastebėti, kaip vis dėlto dažnai į Žemę atsitrenkia asteroidai.
– Kiek išties asteroidų patenka pro atmosferą ir trenkiasi į Žemę?
– Tikslių skaičių negaliu pasakyti, bet jie gana dideli. Kiekvieną kartą, kai galvojame, kad matome krintančią žvaigždę, iš tikrųjų tai yra asteroidas, kuris patenka į Žemės atmosferą, tačiau sudega, nespėjęs pasiekti mūsų. Taigi į Žemę trenkiasi nemažai asteroidų, tačiau dauguma jų yra visiškai nepavojingi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...