– Dauguma žmonių yra matę fantastinių filmų, kaip išsiunčiama komanda susprogdinti asteroido ir išgelbėti pasaulio. Kaip tai atrodo realybėje?

– Tikra tiesa, filme „Armagedonas“ didvyriai asteroidą susprogdina. Realybėje turime geresnį pasirinkimą – deflekciją, arba krypties, kurso pakeitimą. Taigi tokiu atveju išsiųstume erdvėlaivį, kuris trenktųsi į pavojų keliantį asteroidą, o šis pakeistų savo orbitą, judėjimo kryptį. Kitas galimas sprendimo būdas vadinamas gravitaciniu pritraukimu: erdvėlaivis tam tikrą laiką skraidytų aplink asteroidą ir taip, veikiant gravitacijai, asteroido orbita natūraliai pasikeistų. Iš tiesų mes gerai suprantame orbitos veikimo principus, žinome reikiamus duomenis, taigi, jei turime informaciją, kur asteroidai yra, galime apskaičiuoti, ar jie trenksis į Žemę, ar ne. Taigi dabar esminis dalykas – tuos asteroidus surasti.

– Ne taip seniai buvo kalbama apie sąlygiškai arti Žemės skriejantį asteroidą, ir tada vienas ekspertas sakė, kad numatyti asteroido judėjimo kryptį sudėtinga, nes jis nėra apvalūs, nejuda tokiu pat principu, kaip planetos. Jūs sakote, kad įmanoma, taigi ar tie skaičiavimai pakankamai tikslūs?

– Taip, pagrindinė problema yra ta, kad asteroidus reikia stebėti tam tikrą laiko tarpą, todėl labai svarbu juos surasti, nukreipti ir Žemėje, ir kosmose esančius teleskopus, rinkti informaciją apie tai, kaip jie juda (kokia kryptimi, kaip sukasi, kokiu greičiu), iš ko jie – ar iš vientisos medžiagos, ar žvyro, ar kitos birios medžiagos. Ir visa ši informacija turi įtakos, kaip tiksliai galime nustatyti asteroidų judėjimo kryptį.

– Paprastai, kalbėdami apie kosmoso tyrimus, kalbame apie NASA, tačiau ar jie dirba kartu su Europos kosmoso agentūra, ar bendradarbiauja su Rusijos ar Kinijos agentūromis?

– Dvi pagrindinės vietos pasaulyje, kuriose atliekama didžioji dalis skaičiavimų, susijusių su asteroidais, yra NASA padalinys „JET Propulsion“ laboratorija Amerikoje ir agentūra „Frascati“ Italijoje. O NASA kartu su Europos kosmoso agentūra dirba su pasiūlyta misija, kurios tikslas – į kosmosą išsiųsti erdvėlaivį, kad šis trenktųsi į tam tikrą objektą ir taip būtų galima daugiau sužinoti apie galimą asteroidų nukreipimo būdą. Labai tikiuosi, kad šis projektas ras finansavimą.

– Kokia kosmoso tyrimų ateitis per ateinančius 5–10 metų?

– Aš labai džiaugiuosi didėjančiomis technologinėmis galimybėmis, nes jau galime pakankamai greitai atlikti tyrimus. Tikiuosi, kad šis procesas nesustos, tad tyrimus, kuriuos dabar atlikti gana sudėtinga, po 5–10 metų atliksime labai lengvai. Taip pat tikiuosi, kad pavyks sukonstruoti teleskopą kosmose, tad galėsime stebėti asteroidus ir nustoti dėl jų taip nerimauti.

– Ir tikriausiai nebeturėsime tokių baisių filmų, kaip „Armagedonas“?

– Manau, kad visada bus filmų apie kosmosą, nes tai labai įdomu. Gal juose tiesiog bus kitokių idėjų, ką galima nuveikti kosmose.