- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vizitas: šaulių iš Lietuvos delegacija JAV lankėsi LŠSI vado Ovidijaus Bernatonio kvietimu.
-
Vertybės: Kanados lietuvių muziejaus- archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė- Breen supažindino su daugybe saugomų lietuviškų eksponatų.
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Ryšiai: LR generaliniame konsulate Čikagoje išeivijos ir Lietuvos šauliai papasakojo apie galimybes vaikams stovyklauti Lietuvoje.
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Išeivijos šauliai – lietuvybės švyturiai
-
Pagarba: Lietuvos šaulių delegacija su D. Skusevičiumi (kairėje) ir K. Deksniu (dešinėje) aplankė Toronto lietuvių kapines ir paminklą laisvės kovotojams.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje – Lietuvos šaulių susitikimai su išeivijos broliais ir seserimis, artėjančios vasaros planai ir ateities vizijos.
Šiemet 105-ąjį gimtadienį švenčianti Lietuvos šaulių sąjunga 1940-aisiais vienijo apie 88 tūkst. šaulių. Deja, sovietiniai okupantai šią patriotinę organizaciją likvidavo, šaulius nuginklavo, trėmė, žudė. Tik šauliškumo sėklos jiems nepavyko sunaikinti.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir atėjus sovietams, iš Lietuvos pasitraukę šauliai ir patriotiškai nusiteikę lietuviai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Čikagoje, 1954 m. kovo 7 d. paskelbė apie Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje atkūrimą. Po šaulių vėliava susibūrė išblaškyti lietuviai, kurių balsas tapo žymiai svaresnis JAV institucijoms ir politikams kalbant apie okupuotą Lietuvą ir jos laisvės siekį, ieškant paramos ir dirbant tylų darbą Tėvynės labui. Būtent tokiu šūkiu vadovaujasi šauliai ir šiandien. Jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę organizacija atsisakė žodžio „tremtyje“ ir pasivadino Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje.
„Visus tuos metus išeivijos šauliai stengėsi išlaikyti lietuvybę, tradicijas ir papročius. Jie keldavo trispalves, kai Lietuvoje to nebuvo galima daryti, giedodavo „Tautišką giesmę“. Jie minėdavo Vasario 16-ąją, Lietuvos kariuomenės dieną ir kitas Lietuvai svarbias šventes. Stengėsi prisiminti visus, kurie žuvo laisvės kovose, statė jiems paminklus. Stebina, kai nuskrendi už tūkstančių kilometrų ir matai tuos paminklus tvarkingus, prižiūrėtus, apsodintus gėlėmis“, – kalbėjo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Komunikacijos skyriaus vedėja Aušra Garnienė, prieš kelias savaites viešėjusi anapus Atlanto.
Drauge su LŠS vado patarėju diasporos klausimais Laurynu Geriku ir LŠS Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskiene Komunikacijos skyriaus vedėja sparnus kėlė ne tik paspausti rankų sąjungos atkūrimo 70-ąsias metines švenčiantiems broliams ir seserims šauliams išeivijoje. LŠS atstovams norėjosi susitikti su išeivijos šaulių vadu Ovidijumi Bernatoniu, išgirsti ir pamatyti, kuo gyvena išeiviai, kokie jų lūkesčiai ir ateities planai, kur galima suremti pečius bendroms veikloms.
„Jie veikia šiek tiek kitaip nei Lietuvoje. Išeivijos šauliai labiau orientuojasi į kultūrines, sportines, patriotines veiklas. Karinio rengimo nėra dėl ten galiojančių įstatymų“, – A. Garnienė džiaugėsi neeiline galimybe susitikti su vietos šauliais, pažinti jų veiklas ir pristatyti, kaip šauliai veikia Lietuvoje.
Rugpjūtį – stovykla
Išeivijos šauliai vienija labai skirtingų profesijų, skirtingo amžiaus žmones. Tiesa, tų, kurie traukėsi nuo sovietinės okupacijos, jau mažai likę. Nemažai šaulių gimė ir augo JAV, tačiau save laiko lietuviais, šneka savo tėvų, senelių ir prosenelių kalba. Kiek daugiau brolių ir sesių, kurie iš Lietuvos išvyko atkūrus nepriklausomybę, – jie visi tęsia šauliškas veiklas toli nuo Lietuvos.
„Jaunimo mažoka, bet tam yra objektyvių priežasčių. Pasitraukus dipukams (angl. displaced persons – DP, žmonės, dėl karo veiksmų išvykę ar išvežti ir atsidūrę užsienyje – red. pastaba), Lietuvoje šauliai vienijo asmenis nuo septyniolikos metų. Tarpukario Lietuvoje jaunųjų šaulių nebuvo. Amerikoje, Kanadoje buvo populiarūs skautai, ateitininkai. Jų tradicijos už Atlanto dirbant su jaunimu stiprios ir šiandien“, – A. Garnienė vylėsi, kad po LŠS atstovų viešnagės išeivijos šaulių gretas papildys jaunimas, kuriems planuojama įspūdžių kupina vasaros stovykla su aktyviomis šauliškomis veiklomis.
Rugpjūčio pradžioje Čikagos apylinkėse, Rako stovyklavietėje, LŠS organizuoja šaulišką stovyklą vaikams ir jaunimui.
„Šiai stovyklai vadovaus didelę stovyklų organizavimo patirtį turinti mūsų Pilietinio ugdymo skyriaus vadovė S. Vasiliauskienė, dirbs instruktoriai iš Lietuvos, bet labai smagu, kad į stovyklos organizavimą su užsidegimu įsitraukė ir vietiniai šauliai, norintys perimti patirtį ir vėliau savarankiškai organizuoti tokias stovyklas“, – pasakojo A. Garnienė.
Netoli Detroito šauliai turi „Pilėnų“ stovyklavietę, bet šįkart, siekdami bendrų kilnių tikslų, planuoja jėgas suvienyti su skautais, kurie priims šaulius Rako stovyklavietėje. Juolab kad šauliai, skautai ir ateitininkai bendradarbiauja ir Lietuvoje.
Vietinių susidomėjimas
Būsimą stovyklą LŠS atstovai pristatė Lemonte, kur veikia Maironio lituanistinė mokykla ir Pasaulio lietuvių centras. Toks pats susitikimas įvyko ir jaunimo centre Čikagoje įsikūrusioje Čikagos lituanistinėje mokykloje.
„Susitikę su bendruomenės nariais – vaikais, jų tėvais ir mokytojais, pristatėme stovyklą, LŠS ir kaip ji veikia Lietuvoje. Papasakojome, ką planuojame ateičiai ir ko tikimės iš išeivijos šaulių. Būtų puiku, jei pavyktų plėtoti suaugusių šaulių veiklas informacinių technologijų, kibernetikos, dronų konstravimo ir valdymo srityse“, – susitikimus apžvelgė A. Garnienė.
Ryšiai: LR generaliniame konsulate Čikagoje išeivijos ir Lietuvos šauliai papasakojo apie galimybes vaikams stovyklauti Lietuvoje. LŠS nuotr.
Pagarba: Lietuvos šaulių delegacija su D. Skusevičiumi (kairėje) ir K. Deksniu (dešinėje) aplankė Toronto lietuvių kapines ir paminklą laisvės kovotojams. LŠS nuotr.
Šaulių veiklų klausimas buvo aptartas ir Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Čikagoje. LR generalinei konsulei Čikagoje Sigridai Mulevičienei, patarėjai Aistei Jakštienei, atašė Julijonui Matukui pristatytos galimybės Amerikoje gyvenantiems vaikams atvykti į vasaros šaulių stovyklas Lietuvoje. Juolab kad šią vasarą vyks 100-mečio dainų šventė, kurią žada aplankyti šimtai išeivijos lietuvių su savo šeimomis. Nemažai jų Lietuvoje planuoja likti ilgėliau, todėl, anot A. Garnienės, domisi galimybėmis savo vaikus leisti į šauliškas stovyklas drauge su Lietuvos vaikais. Beje, jau ne pirmus metus šaulių vasaros stovyklose laiką leidžia ir žuvusių ar tebesikaunančių Ukrainos kovotojų vaikai.
Nori augti ir plėstis
Po trijų dienų, praleistų Amerikoje – trijų dienų viešnagė Kanadoje. Įvairiuose šaltiniuose minima, kad pirmasis šaulių padalinys buvo atkurtas būtent Toronte, todėl LŠS atstovai vyko susitikti su Ontarijo provincijoje gyvenančiais lietuviais.
„Šaulių ten mažai likę. Gaila, kad dėl sveikatos problemų į susitikimą negalėjo atvykti ilgametis Toronto Vlado Pūtvio šaulių kuopos vadas Vytautas Pečiulis“, – apie viešnagę Kanadoje, kurios programą kruopščiai sudėliojo LR ambasadorius Kanadoje Darius Skusevičius, pasakojo A. Garnienė.
Ambasadoriaus dėka įvyko daug produktyvių susitikimų, įdomių pažinčių. LŠS atstovai susitiko su Garbės generaliniu konsulu Kanadoje Paulu Victoru Kuru, Kanados lietuvių bendruomenės pirmininku Kazimieru Deksniu ir bendruomenės nariais, kurie nėra šauliai, tačiau aktyviai domisi galimybe tapti organizacijos nariais, gaivinti Toronto šaulių kuopą, įtraukti jaunimą, organizuoti stovyklas. Juolab kad netoli Hamiltono yra tam tinkama dar didesnė teritorija nei JAV. Dėl didelių atstumų ir laiko stokos šauliai iš Lietuvos nevyko į Vankuverį, tačiau su vietos bendruomene susitiko nuotoliu. Aptarė informacinių technologijų veiklas, kibernetinį saugumą, domėjosi, kaip Vankuveryje gyvenantys lietuviai galėtų prisidėti Lietuvos saugumo stiprinimo.
„Vienas iš mūsų tikslų ir buvo skleisti žinią, kad JAV ir Kanadoje veikiantys šauliai yra mūsų ramstis ir dabar, taikos metu, ir jei Lietuvoje išauštų diena X. Norime, kad jie aktyviai veiktų, turėtų įdomių veiklų, duotų naudos Lietuvai ir jos saugumui“, – pokalbį tęsė A. Garnienė.
Puoselėja lietuvybę
L. Gerikas, S. Vasiliauskienė ir A. Garnienė ne tik skleidė žinią apie LŠS, domėjosi, kuo ir kaip gyvena išeivijos šauliai. Čikagoje trijulė dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje 70-ųjų atkūrimo metinių iškilmėse, šv. Mišiose, vėliavų eitynėse, koncerte. Stebėjo, kaip organizaciją papildo naujieji nariai. Džiaugėsi bendruomenės aktyvumu ir įsitraukimu.
„Šventiniame renginyje dalyvavo Čikagos Marquette Park Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas šaulys Jaunius Kelpša ir kunigas Gediminas Keršys, taip pat liuteronų kunigas Liudas Miliauskas. Smagu, kad jie visi mato šauliškos veiklos prasmę“, – A. Garnienei įstrigo ne tik šventinės iškilmės Amerikoje, bet ir JAV, Kanadoje lietuvių įkurti muziejai, kuriuos nedidukei Lietuvos delegacijai teko proga pažinti.
Vertybės: Kanados lietuvių muziejaus-archyvo vadovė Danguolė Juozapavičiūtė-Breen supažindino su daugybe saugomų lietuviškų eksponatų. LŠS nuotr.
Tiek daug lietuviškų daiktų, kiek jų yra ten, galima rasti ne kiekviename muziejuje Lietuvoje. Toronto muziejus-archyvas pasakoja apie Lietuvą ir imigracijos bangą į Kanadą, kuri daugiausia lietuvių atnešė XX a. pradžioje. Archyve saugoma daugybė senų maldaknygių, lietuviškos spaudos, karinių uniformų, tarpukario tautinių kostiumų ir net medinis verpimo ratelis, sūrių spaudimo prietaisas. Panašiais eksponatais didžiuojasi ir Čikagos lituanistinė mokykla, ir Pasaulio lietuvių centras Lemonte, kur eksponuojama daug lietuviškų meno kūrinių, medžio skulptūrų, buities rakandų ir net audimo staklės.
„Net neįsivaizduoju, kaip visa tai atkeliavo. Greičiausiai buvo plukdoma laivu“, – LŠS Komunikacijos skyriaus vadovė žavėjosi vietinių entuziazmu puoselėjant lietuvybę ir nekantriai laukia susitikimo su išeivijos šauliais jau Lietuvoje. – Šiemet LŠS švenčia 105 metų sukaktį. Birželio 27–29 d. bus gausios renginių Kaune, ir ne tik. Laukiame brolių ir sesių atsakomojo vizito.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos mokslininkai atrado medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją medicinoje3
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su medikais atrado būdą, kaip susintetinti augalinę medžiagą, ant kurios sėkmingai užauginami organai, kurie vėliau gali būti transplantuoti žmogui. Ta pati medžiaga gali būti pritaikoma ir ...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
Sinoptikai praneša orus, o gyventojai dalijasi: įspūdingas dangus šį rytą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba dalijasi šios dienos orų prognoze. ...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?36
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu106
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai23
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Kauniečiai sveikino Lietuvos kariuomenę: didžiuokimės tuo, ką turime26
Įvairiuose Lietuvos miestuose renginiais paminėtos 106-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės. Kauniečiai tradiciškai susibūrė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. ...
-
Kalėdų eglės įžiebimas Kaune (vaizdo įrašai)31
Kaunas pirmasis šalyje šiandien žiebia kalėdinę eglę ir įjungia šventinį laikmatį. Įspūdingą šventę stebėkite kartu su portalu „Kauno diena“ nuo 19.30 val.! ...
-
Knygos S. Paltanavičių atvedė į Kauną
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje gamtininko Selemono Paltanavičiaus knygų kelias – nuo pirmosios, rašytos septintoje klasėje su klaida varde, iki šimtosios „Su gamta kišenėje“. ...
-
Kariuomenės pradžia – su išlikimo mūšiais2
Su žinomu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Jonu Vaičenoniu kalbėjomės apie Lietuvos valstybingumo pamato kertinį akmenį – kariuomenę, jos kūrimą 1918–1919 m. ...