- Agneta Butkutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje vyko magija pavadinimu „Ultraficción Nr. 1 / Fracciones de tiempo“. Spektaklį įgyvendino komanda „El Conde de Torrefiel“ iš Ispanijos. Projekto kūrėjai Tanya Beyeler ir Pablo'as Gisbertas yra svarbūs šiuolaikinio scenos meno scenoje ne tik Ispanijoje, bet ir visoje Europoje. Juodu kuria laikinumą tyrinėjančius performansus, kuriuose jungiasi literatūra, vizualieji menai ir šiuolaikinio šokio elementai. Kuo išskirtinis ir paveikus buvo šis pasirodymas?
Žiūrovams susėdus ant prieš didelį ekraną išrikiuotų suolų ir festivalio vadovei tarus žodį, išgirstame įžanginius spektaklio garsus, tartum į pamoką kviečiantis skambutis raginančius įsitempti ir sutelkti dėmesį priešais. Taip prasideda pirmoji vyksmo dalis – ekrane iškyla tekstas, pasakojantis istorijas, kuriose pinasi tiesa, melas, fikcija ir realybė. Visą erdvę užliejantis garsas padeda labiau įsijausti į jas. Pamažu kyla įtampa. Prabėgus 30 minučių skaitymo ir bandymo suprasti viso to prasmę, publikai primenama, kur ji yra – gamtoje, medžių ir gyvūnų apsuptyje. Tai įtampą dar sustiprina. Sutrikęs žiūrovas ir vėl kviečiamas nusiraminimo ieškoti tekste, skaityti jį it savotišką mantrą. Spektaklis taip greitai baigiasi, kaip ir prasideda, lyg jo realiai nė nebūtų buvę.
Norint geriau suprasti „Ultraficción Nr. 1 / Fracciones de tiempo“, galima pasitelkti paties P. Gisberto idėją, kuria jis su manimi pasidalijo dar repeticijų metu, mudviem kalbantis apie šiuolaikinio meno kūrimo prasmę. „Mes kuriame teatrą, kuris vyksta ne fizinėje scenoje, o mūsų mintyse“, – pasakojo autorius. Spektaklis – proto žaidimas, keliantis klausimą, kas yra tikra ir kas – ne. Įtraukios žmonių gyvenimų ir išbandymų istorijos, žiūrovų skaitomos ekrane, formuoja nežinios, baimės atmosferą. Ją ir reikia leisti sau pajusti. Visos mano pasirodymo metu patirtos emocijos tapo jo dalimi. Mintis užpildę garsai padėjo pakilti ir atsiskirti nuo fizinio kūno, o kai jau atrodė, kad imu suprasti, apie ką šis kūrinys, aplink pradėjo bėgioti avys. Jos, kaip miško siela, atėjo su mumis susipažinti. Svetingumą toliau rodė ir medžiai, kurie išpasakojo savo paslaptis. Jaučiausi svetimai sava. Ši, turbūt siurrealiausia, dalis gyvybiškai svarbi spektakliui, kadangi ji pati yra gyvybė. Taip siekiama stebėtojui sugrąžinti realybės pojūtį, ją padaryti apčiuopiamą, pasitelkiant gyvuojančią florą ir fauną.
Po triukšmingo medžių reivo vėl, it po pertraukos teatre, esame kviečiami skaityti tekstą ekrane. Tačiau šį kartą jis kitoks. Ir jausmas kitoks. Žmonės sėdi mažiau įsitempę, nakties garsai skamba gražiau. Trečia ir paskutinė spektaklio dalis – mantra. Tai – malda į gyvenimą, susitelkimas į kūną per sielą. Tūkstančiai kūno dalelių, kaip ir rodoma ekrane, virpa. Ir tai, ką kiekvienas patiriame, yra tikra ir teisinga. Gali užsimerkti ir leisti sau jausti. Viską. Kiekvieną emociją arba nė vienos, niekur, niekada. Viskas yra tikra, viskas yra fikcija.
Esu įsitikinusi, kad šis nepaprastas kūrinys žiūrovams paliko daug neatsakytų klausimų ir dalis jų tikrai bandys surasti atsakymus. Toks veikiausiai ir yra pagrindinis autorių tikslas. Viena iš esminių idėjų, išreikštų ekrane: vaizduotės nebuvimas gimdo smurtą. Ja galime vadovautis norėdami suprasti pasirodymą, be to, galime jį patirti dar sykį, kadangi viskas egzistuoja mūsų mintyse. „Ultraficción“ leido kiekvienam žiūrovui išgyventi viską taip, kaip jis pats sau leido, priklausomai nuo asmeninių vaizduotės ribų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
K. Kleizienė ir jos žvilgsnis (ne tik) į save
„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“...
-
Helovinas gali būti ir baisiai mielas: šioje vietoje zombiai puikiai sutaria su danieliais6
Helovinas ne visada turi būti baugus ir šiurpus. Vienas parkas Lietuvoje siūlo Heloviną švęsti baisiai mielai – tarp šimtų aplink bėgiojančių danielių, kurie puikiai sutaria su drakulomis, zombiais ir vampyrais. ...
-
Estų menininkų parodoje – skirtingi žvilgsniai į pasaulį
„Mūsų paroda eksponuojama abipus Kauno Rotušės aikštės ir man ši idėja – savotiškai romantiška“, – sako kaunietis tapytojas Reiu Tüüras, seniausios Estijos menininkų grupės „Kurs...
-
Naujame albume – istorinės gamyklų nuotraukos
Kauno miesto muziejus ne tik kaupia miesto istoriją ir skirtingus miestiečių gyvenimus atspindinčius eksponatus, pristato juos parodose ir nuolatinėse ekspozicijose, bet ir viešina juos teminiuose leidiniuose, populiarina televizijos ir radijo laid...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone spalio 28 – lapkričio 3 d.1
Spalio 28 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devyndarbė“ vilnos vėlimo užsiėmimai: „Vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu“, ...
-
Mirė dainų autorius ir atlikėjas A. Kukaitis5
Penktadienį, eidamas 69-uosius metus, mirė dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Alfredas Kukaitis. ...
-
Prezidentas apie Kaune rastą M. K. Sarbievijaus knygą: natūralu, kad širdis plaka tankiau22
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankęs Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kur buvo rastas galimai vienintelis toks Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus knygos spausdintas leidimas, neslėpė, kad tokį egzempliorių pamatyti jam itin smalsu. ...
-
Vaikų knygų kūrėja: smalsumas nugalėjo3
Vaikų knygų kūrėja Renata Bee iki tol išbandė samdomą darbą, ragavo ir verslininkės duonos, bet paaugus dukroms pasidavė smalsumui, kur nuves kūrybinis kelias, ir visa galva nėrė į susitikimų su mažaisiais skaitytojais, rašymo ir i...
-
J. Milius: dabar pats laikas imtis sudėtingų vaidmenų5
Nepaprasta daktaro Džekilo ir Misterio Haido istorija Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pirmą kartą nuskambėjo 2018-aisiais. Šį Franko Wildhorno miuziklą režisuoti ėmėsi Viktorija Streiča. Įspūdinga viename žmoguje slypinčio g...