- Eglė Jasaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Žaliakalnį vedančiais „Šilelio“ laiptais tarsi jūros purslai srūvančių 2 500 kamuoliukų rugpjūčio 5 d. Kaunui pranešė džiugią žinią – savaitei miestą užlies tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Atidarymo renginiu tapo Pauliaus Markevičiaus „Džiaugsmo upė“ – 50 minučių pasirodymas, kuriame aktoriai pagrindinį vaidmenį užleido juodiems plastiko kamuoliukams ir jų improvizacijai su žiūrovais.
Nors šių metų festivalio programa buvo spalvinga ir sugebėjo sudominti įvairaus amžiaus žmones, iš 12 mano matytų kūrinių labiausiai įsiminė šis, į veiksmą įtraukęs ne tik vaikus, suaugusiuosius ir senjorus, bet ir juos atlydėjusius augintinius.
Pasirodymui kitokio pavadinimo nesugalvočiau – vienintelė ore tvyrojusi emocija buvo džiaugsmas. Tiesa, pirmas keliasdešimt sekundžių stebint laiptais besiridenančių kamuoliukų bangą kilo klausimas: „O kas toliau?“ Tačiau netrukus jį pakeitė nuostaba ir pakili nuotaika, kai 5 juodai apsirengę aktoriai (Laurynas Jurgelis, Simonas Dovidauskas, Julija Šatkauskaitė, Marija Petravičiūtė, Vygandas Vadeiša) priartėjo prie publikos naviguodami kamuoliukus, kurie nepaklusniai veržėsi į visas puses. Pasigirdo žiūrovų juokas ir šūksniai, žmonės ėmė mėtyti kamuoliukus į orą, su jais žaidė tiek vaikai, tiek į renginį atsivesti šuniukai. Regis, visi išlaisvinome savo žaismingumą. Leidusi pasidžiaugti, upė nesustojo ir vėl ėmė tekėti pirmyn. Susirinkusieji neraginami sekė paskui aktorius, genančius kamuoliukus link Vienybės aikštės – visi leidosi nešami džiaugsmo srovės.
Renginyje patiko suteikiama įsitraukimo laisvė. Nemažai kitų „ConTempo“ vaidinimų žiūrovas galėjo tik pasyviai stebėti, o kai kurie spektakliai turėjo dar griežtesnes taisykles. Pavyzdžiui, prieš Alexanderio Vantournhout „VanThorhout“ buvo prašoma, kad publika išliktų rami, idant aktorius galėtų netrukdomas atlikti įtampos kupiną pasirodymą rankoje laikydamas kūjį, o štai Krišjānio Santo ir Eriko Erikssono šokio spektaklio „Vērpete“ metu stebėtojams reikėjo nuolat keisti poziciją, nes tarp jų šokantys atlikėjai tikrino auditorijos budrumą, nepaliaujamai traukdami dalyvius į veiksmo sūkurį. Na, o „Džiaugsmo upė“ neįpareigojo veikti – vieni stebėjo pasirodymą iš šalies, kiti krito į dulkėtų kamuoliukų srautą ir klykavo iš džiaugsmo. Čia nebuvo taisyklių, reikalavimų ar prašymų – egzistavo tik laisvė.
Greičiausiai toks ir yra P. Markevičiaus užmanymas – įtraukti tiek pasyvius, tiek interaktyvumo ištroškusius žiūrovus. Kai nerimastinga kamuoliukų jūra ritosi iki pat Vienybės aikštės, teko kirsti ir V. Putvinskio gatvę. Ja tuo metu važiavę automobilių vairuotojai taip pat pakliuvo į performanso įkarštį – kantriai ir su nuostaba pro langus stebėjo, kaip juodai apsirengę aktoriai šluoja tūkstančius juodų kamuoliukų, o žmonės džiūgaudami seka iš paskos. „Džiaugsmo upė“ sudomino ne tik tuos, kurie savo noru atėjo pasižiūrėti pasirodymo. Ji garsiai ir veržliai įtraukė ir pro šalį važiavusius, žingsniavusius ar sėdėjusius kavinėse. Tai tapo drąsiu kvietimu prisijungti prie žaismingo nuotykio.
Nors pasirodymas man patiko ir po jo išėjau pakilios nuotaikos, visą savaitę negalėjau suprasti, kodėl kūrėjai pasirinko juodus kamuoliukus. Jei man reikėtų rinkti spalvą džiaugsmui, greičiausiai tai būtų geltona, rožinė ar bet kokia kita, bet tikrai ne juoda. Galbūt simboliška, tačiau mano dvejones išsklaidė paskutinis, uždarymo renginiu tapęs „El Conde de Torrefiel“ spektaklis „Ultraficción Nr. 1 / Fracciones de tiempo“, vykęs Tado Ivanausko Obelynės sodyboje. Šis pasirodymas ištrynė ribą tarp scenos ir realybės – istorijos, matomos ekrane, atgimė dabartyje: pagal ritmingą muziką šoko medžiai, o tarp žiūrovų prabėgo ganomos avys. Kilo mintis, kad scena išnyko ir „Džiaugsmo upės“ metu. Pasklidę juodi kamuoliukai – tarsi juoda teatro erdvė, skilusi į tūkstančius apskritų pikselių ir savaitei užliejusi Kauną magiškais pasirodymais įvairiose miesto ir rajono vietose. Ir ne tik kamuoliukai veikė „Džiaugsmo upėje“. Visi susirinkusieji tapo šios upės dalimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Efemeriškos ribos: kelionė per gamtos atmintį ir magiškus ritualus
Geltonuojant asfaltui, apsinuoginant medžiams ir pilkėjant dangui, paroda apie gamtą ir mūsų buvimą joje tampa dar aktualesnė. Ji priverčia prisiminimais grįžti į praėjusią vasarą, šiltas dienas, miškus ir laukus. Tokia yra ir Karol...
-
K. Kleizienė ir jos žvilgsnis (ne tik) į save
„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“...
-
Helovinas gali būti ir baisiai mielas: šioje vietoje zombiai puikiai sutaria su danieliais6
Helovinas ne visada turi būti baugus ir šiurpus. Vienas parkas Lietuvoje siūlo Heloviną švęsti baisiai mielai – tarp šimtų aplink bėgiojančių danielių, kurie puikiai sutaria su drakulomis, zombiais ir vampyrais. ...
-
Estų menininkų parodoje – skirtingi žvilgsniai į pasaulį
„Mūsų paroda eksponuojama abipus Kauno Rotušės aikštės ir man ši idėja – savotiškai romantiška“, – sako kaunietis tapytojas Reiu Tüüras, seniausios Estijos menininkų grupės „Kurs...
-
Naujame albume – istorinės gamyklų nuotraukos
Kauno miesto muziejus ne tik kaupia miesto istoriją ir skirtingus miestiečių gyvenimus atspindinčius eksponatus, pristato juos parodose ir nuolatinėse ekspozicijose, bet ir viešina juos teminiuose leidiniuose, populiarina televizijos ir radijo laid...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone spalio 28 – lapkričio 3 d.1
Spalio 28 d. Liučiūnų laisvalaikio salė: 12 val. neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi projekto „Adatėlė devyndarbė“ vilnos vėlimo užsiėmimai: „Vilnos vėlimas sausuoju ir šlapiuoju būdu“, ...
-
Mirė dainų autorius ir atlikėjas A. Kukaitis5
Penktadienį, eidamas 69-uosius metus, mirė dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Alfredas Kukaitis. ...
-
Prezidentas apie Kaune rastą M. K. Sarbievijaus knygą: natūralu, kad širdis plaka tankiau22
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį apsilankęs Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, kur buvo rastas galimai vienintelis toks Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus knygos spausdintas leidimas, neslėpė, kad tokį egzempliorių pamatyti jam itin smalsu. ...
-
Vaikų knygų kūrėja: smalsumas nugalėjo3
Vaikų knygų kūrėja Renata Bee iki tol išbandė samdomą darbą, ragavo ir verslininkės duonos, bet paaugus dukroms pasidavė smalsumui, kur nuves kūrybinis kelias, ir visa galva nėrė į susitikimų su mažaisiais skaitytojais, rašymo ir i...
-
J. Milius: dabar pats laikas imtis sudėtingų vaidmenų5
Nepaprasta daktaro Džekilo ir Misterio Haido istorija Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pirmą kartą nuskambėjo 2018-aisiais. Šį Franko Wildhorno miuziklą režisuoti ėmėsi Viktorija Streiča. Įspūdinga viename žmoguje slypinčio g...