Lietuvių trejetukas

Aktorių agentūros vadovas Donatas Šimukauskas šį K. S. Jakšto šuolį sieja su švedų serialu „Whiskey on the Rocks“, kuris filmuotas Lietuvoje, ir kuriame vieną pagrindinių vaidmenų atliko K. S. Jakštas.

IMDB aktorių reitinge, tiksliau duomenų bazėje, yra visi Lietuvos aktoriai. Kaip ir daugybė kitų šalių atstovų. Kitos kategorijos skirtos reitinguoti kino pramonėje dirbantiems specialistams ar filmams.

„Šis reitingas pagal IMDB nustatytą algoritmą kiekvieną savaitę keičiasi“, – pasakojo D. Šimukauskas.

K. S. Jakštas šiame reitinge yra lietuvių aktorių trejetuke. Iš vyrų jį lenkia tik Arnas Federavičius, įkūnijęs vieną pagrindinių „BBC America“ ir „Netflix“ serialo „Paskutinė karalystė“ personažų ir vaidinęs filme „Sibirietiškas auklėjimas“, kurio pagrindinė žvaigždė – Johnas Malkovichius. Šio lietuvio sąskaitoje – ir darbas „Emmy“ statulėlėmis apdovanotame HBO seriale „Baltasis lotosas“.

A. Federavičius sausio viduryje užėmė 8 200-ąją vietą IMBD, K. S. Jakštas – 12 000-ąją. „Tai solidi vieta, juk į bazę įtraukiami viso pasaulio aktoriai“, – aiškino D. Šimukauskas.

Dar aukščiau už juos abu yra Bria Vinaitė – Alytuje augusi ir JAV šiuo metu gyvenanti aktorė, geriausiai žinoma dėl savo debiutinio Halley vaidmens 2017 m. Šono Bakerio filme „The Florida Project“.

D. Šimukauskas atkreipė dėmesį, kad neretai užsienio filmus filmuojant Lietuvoje vietiniams aktoriams patikimi tik epizodiniai vaidmenys, tačiau taip nenutiko „Whiskey on the Rocks“ atveju.

„Mūsų artistai čia turėjo pilnakraujus vaidmenis. Man kaip atrankos režisieriui džiugu, kad mūsiškiai vaidina ne šiaip grybus iš dešimtos eilės. Tarpušvenčiu serialas buvo pakilęs iki 400-osios vietos pasauliniu mastu. Švedijoje jis jau baigtas rodyti. Dabar reitinge berods jau 2 000-asis. Nežinia, kaip pozicijos pasikeis, kai kitą savaitę jį pradės rodyti pasaulinė „Disney+“ platforma“, – svarstė D. Šimukauskas.

„Neįmanomai gerai“

„Donatas sausio 1-ąją parašė žinutę, kad pasižiūrėčiau į reitingą. Telefono net nebuvau paėmęs į rankas, o kai po dienos jis neiškentė ir paskambino, net nesusivokiau, apie ką jis šneka. Sako, ar tu supranti, koks tai šuolis. Paskui jau pradėjau galvoti, kad gal čia visai ir neblogai“, – šypsojosi K. S. Jakštas.

Kai po dienos jis neiškentė ir paskambino, net nesusivokiau, apie ką jis šneka. Sako, ar tu supranti, koks tai šuolis. Paskui jau pradėjau galvoti, kad gal čia visai ir neblogai.

Nedaugžodžiavo apie savo profesionalumą ir puikią vaidybą. Mieliau gyrė kolegas ir bendrą visos komandos, ne tik aktorių, darbą ir rezultatą.

„Džiaugsmas, kad serialas – labai pavykęs. Mums buvo surengta uždara peržiūra, dalį filmo esame matę. Man apskritai buvo sunku patikėti, kad tai yra sukurta Lietuvoje. Beveik viskas buvo filmuota Lietuvoje, išskyrus kelis epizodus. Filmuota ir Žvėryne. Mano epizodai – Kremliaus rūmai įrengti dvare Naujojoje Vokėje. Neįmanomai gerai viskas buvo padaryta, itin preciziškai. Per visą filmavimą buvo skiriamas ir didžiulis dėmesys man asmeniškai. Pasijutau rimtu artistu tame kontekste“, – kuklinosi  kaunietis.

Jis kalbėjo apie prie filmo dirbusių žmonių profesionalumą. Didžiulį įspūdį paliko ir pats režisierius Bjornas Steinas. Reiklus, bet pagarbus. „Filmavimo aikštelėje jautėmės labai patogiai. Labai jautėsi, kad jis visą gyvenimą pradirbęs Holivude“, – pasakojo aktorius. Komplimentus jis žarstė ir šiame seriale vaidinusiems lietuvių aktoriams Andriui Bialobžeskiui, Vytautui Kaniušoniui, Albinui Kėleriui ir kt.

Politinėje dramoje, nukeliančioje į įtemptą Ronaldo Reigano ir Leonido Brežnevo vadovavimo laikotarpį, K. S. Jakštui buvo patikėtas L. Brežnevo vaidmuo. Seriale veiksmas vyksta 1981-ais, kai buvo kilusi politinė krizė dėl Švedijos karinėje apsaugos zonoje įstrigusio sovietų povandeninio laivo.

Ilgai grimavo

Dalį savo vaidmens sėkmės K. S. Jakštas skyrė personažo išraiškingumui. Tačiau šis vaidmuo pamėtėjo ir didžiulių iššūkių. „Neįmanomai sudėtingas grimas. Likus mėnesiui iki filmavimo grimo meistrė iš Norvegijos atskrido nuimti mano veido gipsinę kaukę“, – pasakojo K. S. Jakštas. Pagal ją buvo gaminami tarsi guminiai sluoksniai, kurie jam buvo klijuojami ant veido, kad būtų sukurtas vizualinis panašumas į vaidinamą istorinę figūrą.

Toks grimavimas trukdavo apie keturias valandas. „Įsivaizduokit, filmavimas prasideda septintą ryto, aš nuo trečios valandos jau aikštelėje ir man deda grimą. Nuimti jį trukdavo valandą–pusantros“, – skaičiavo pašnekovas. Šis grimas – vienkartinis. Kiekvieną dieną būdavo dedami nauji sluoksniai.

Tai dar ne visi nepatogumai. „Su tokiu grimu buvo nepaprastai sunku dirbti aikštelėje. Po apačia prakaituoja, klijai visi. Atrodo, kad veidas visas suvaržytas. Bet režisierius drąsino, kad daryčiau, ką noriu. Jei grimas atsiklijuos, jis bus sutvarkytas“, – pasakojo K. S. Jakštas. Apranga irgi buvo neeilinė. Buvo aprengiamas specialiais stormenimis, kad atitiktų personažo stotą, paskui – drabužiais. Vien tik išsilaisvinimui nuo tokio apipavidalinimo, pavyzdžiui, prireikus į tualetą, prireikdavo 40 min.

Teko įkalbinėti

Pasak K. S. Jakšto, sunku suabsoliutinti, lyginti vaidmenis, išskirti, kuris buvo įdomiausias, geriausias. Vaidmenų jo kino karjeroje – didelių ir gerų – tikrai ne vienas. Pavyzdžiui, darbas garsiame seriale „Tokijo teismas“ (orig. „Tokyo Trial“), kuris buvo nominuotas „Emmy“ apdovanojimams kaip geriausias TV serialas; Silvestro vaidmuo Emilio Vėlyvio filme „Zero 2“ ir kt. O kur dar teatro scena? Vertina ir mažesnės apimties vaidmenis, nes vis tiek įdeda begalę darbo ir jėgų ruošdamasis ir įgyvendindamas.

Beje, nedaug trūko, kad K. S. Jakštas net nebūtų nuėjęs į „Whiskey on the Rocks“ aktorių atranką. Tuo metu buvo paskendęs darbuose, tad abejojo, ar suras laiko filmavimams. D. Šimukauskas įkalbėjo atvažiuoti tik atrankai.

K. S. Jakšto kūrybinis gyvenimas yra tarsi pasidalijęs pusiau: greta aktorystės įsitaisiusi režisūra. Pastaroji jo gyvenime šiuo metu užima svarbų ar net svarbesnį vaidmenį.

Artimiausių kūrybinių planų neatskleidė. „Jeigu tik juos įvardiji – prasideda nesėkmės. Nesakysiu. Pasakysiu tik tiek, kad vyksta pasiruošimas naujam pastatymui. Šiuo metu renku medžiagą, po pusmečio gal jau pradėsiu repetuoti“, – praskleidė šiek tiek uždangos kaunietis.

Pastebimi tarptautiniu mastu

Kaip D. Šimukauskas apskritai vertina Lietuvos aktorių potencialą?

„Atsigauname. Kai išėjome iš sovietinės aktorystės mokyklos, vaidyba ir toliau buvo teatrališka. Praėjo 35 metai. Po truputį atsiranda projektų, kuriuose nebesimato senosios mokyklos teatrališkumo. Pagaliau kine išmokstame vaidinti taip, kaip tą daro visas pasaulis. Publika ne veltui sako, kad, štai, lietuviškas filmas – jie vėl ten teatrą vaidins. Bet laikai, kai kinas ir teatras buvo tas pats, laimei, jau eina į pabaigą. Turiu vilties. Jau yra lietuviškų filmų, kurie yra laimėję svarius tarptautinius apdovanojimus, pavyzdžiui Lokarne. Tikėkimės, kad neilgai teks laukti, kol mums kaip ir broliams latviams pavyks pelnyti „Auksinį gaublį“, – kalbėjo D. Šimukauskas.

Paminėdamas Lokarną jis turėjo omenyje ypatingą laimėjimą Lietuvos kino istorijoje – du lietuvių filmai buvo įvertinti net šešiais prestižinio 77-ojo Lokarno kino festivalio apdovanojimais.

Režisierės Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ pelnė pagrindinį festivalio prizą – „Auksinį leopardą“, taip pat buvo apdovanotas geriausio pirmojo vaidybinio filmo ir nepriklausomų – ekumeninės ir jaunosios – žiuri prizais.

Lauryno Bareišos filmas „Sesės“ įvertintas dviem pagrindiniais apdovanojimais: L. Bareiša pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi, o aktorių kvartetas – Gelminė Glemžaitė, Agnė Kaktaitė, Paulius Markevičius ir Giedrius Kiela – laimėjo apdovanojimą už geriausią vaidybą. Lietuviai tarptautinėje konkursinėje programoje varžėsi kartu su kūriniais ir žinomais vardais iš viso pasaulio.