„Savo darbais vienaip ar kitaip kalbėdama apie tą patį ar kažką labai artimo vienas kitam, leisdama vienai temai švelniai pereiti į kitą, vienam kūriniui išplaukti iš kito, atveriu budistinės Tuštumos esatį“, – sako menininkė.

Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje eksponuojama paroda atidaryta menininkės performansu. Juo kūrėja perteikė universalų pasakojimą apie vidinės laisvės jėgą. Įsisupimas į baltą audeklą, apdengiantį visą menininkės figūrą, ir grakštus, ramus išsinėrimas iš jo, primenantis žiedo skleidimosi fazę, performansą stebėjusius žiūrovus paskatino susimąstyti apie žmogaus gyvenimo etapus, jų pabaigas ir naujas pradžias, skatinančias vidines transformacijas.

Performanse „Kiekvienas dalykas pasaulyje yra kosminis tuštumos žiedas“ Ž.Janušaitei išsinėrus iš balto audeklo jis sukrito ant žemės taip, kad priminė gėlės žiedą su tūkstančiais žiedlapių, simbolizuojantį atgimimą. Tai – lyg menininkės padrąsinimas atsiduoti laisvei, jos dovanojamam spontaniškumui ir begalinės laimės jausmui, skirtas kiekvienam.

Kvietimas: Ž.Janušaitės performansas – tarsi padrąsinimas atsiduoti laisvei – begaliniam laimės šaltiniui. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Menininkės sukurtoje erdvėje kiekvienas eksponuojamas objektas yra tarsi vedlys, priartinantis prie atsakymų, žinojimo.

Parodoje eksponuojami tapybos kūriniai, videomeno darbai, objektai, instaliacijos. Subtilūs ir jautrūs skirtingų vizualaus meno šakų susilietimai ekspozicijos erdvėje atveria naujas perspektyvas žiūrovo žvilgsniui ir kviečia jį pabūti parodoje ilgėliau.

Žiūrovas ekspozicijoje gali sau leisti nefokusuoti dėmesio, nesusitelkti į vieną objektą, o pajausti erdvinę tuštumą, kurioje yra parodos eksponatai.

„Ši tuštuma kelia nuolatinę, džiugesio pilną nuostabą joje vis atsitinkančiais susitikimais, atvertimis, galimybėmis, žinojimu, vidinės savo ir kito jėgos pajautimu ir sykiu – nuolatiniu kitimu. Tai gali būti labai aktyvus, staigus veiksmas, kurio nespėju pamatyti, priimti, suvokti, bet jis įvyksta. Arba labai lėtas veiksmas, kurio nematau, nesuvokiu, nejaučiu, bet jis taip pat vyksta. Aš turiu galimybę tai patirti, perlipti kito suvokimo, kitos būsenos slenkstį”, – sako Ž.Janušaitė.

Žiūrovas parodoje gali būti stebėtojas (ar svajotojas), tyrinėjantis erdvę, kuri yra jo atpalaiduotų akių žvilgsnyje. Jis yra laisvas judėti arba prisėsti, pabūti erdvėje, pasineriant į savo pojūčius ir jausmus, kuriuos sužadina ekspozicijos visuma.

Kvietimas: Ž.Janušaitės performansas – tarsi padrąsinimas atsiduoti laisvei – begaliniam laimės šaltiniui. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Ant vandens paviršiaus nusileidęs kabančio akmens šešėlis, hortenzijos prieglobstyje vos pastebimai siūbuojanti Budos galva, gyvybės kupina vandens tėkmė videokūrinyje, smulkūs gamtos dovanoti artefaktai iš menininkės kelionių, – visi parodos elementai kartu ir kiekvienas atskirai skleidžia ramybę, sulėtindami skubantį laiką, kurio vis nesiliaujame skaičiuoti.

Menininkės sukurtoje erdvėje kiekvienas eksponuojamas objektas yra tarsi vedlys, priartinantis prie atsakymų, žinojimo. „Tačiau juos pasiekti galima tik esant ramiam, pasinėrusiam į tuštumą, kuri pilna virpesio, – atskleidžia Ž.Janušaitė. – Todėl savo darbais bandau sustabdyti bėgančius žmones.“

Parodoje esantys eksponatai neįpareigoja žiūrovo galvoti apie tai, kas eksponuojama, kodėl, kokią prasmę tai perteikia. Daug svarbiau yra objektus pajausti ir iš parodos išeiti ją patyrus, o ne pamačius. „Mėgaukimės, kad galime matyti, mėgaukimės tuo, ką matome, mėgaukimės, kad galime būti ten, kur esame“, – skatina Ž. Janušaitė.

Kas? Ž.Janušaitės paroda „Kiekvienas dalykas pasaulyje yra kosminis tuštumos žiedas“.

Kur? Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos „Pelėdų kalno” galerijoje (A.Mackevičiaus g. 27).

Kada? Veikia iki rugsėjo 6 d.