U ir J

išsišovę stuburų gumburėliai

smulkūs kaulai undinių

kvėpuoja

lyg saujoj laikyčiau

pasigavęs paukštelį

guli abipus

nemiega

šnopuoja

pasakok

šnibžda

apie pasaulį

medūzas

kas yra elektra

kaip medžiai auga

ir kodėl

popierius baltas

guliu

nemiegu

šnopuoju

žinių

patikimiausias šaltinis

filosofinis akmuo

pasenus

enciklopedija

tėvas

prigadinęs tiek popieriaus

praeities kaulavaisis

apgaubtas

ateities minkštimo

kalbu

į švarias galveles

tikiuosi, kad

tiesą

*****************

Visby

kraujas čia seniai užsnigtas

pabarstytas druska smėliu

vėl užsnigtas

prieš šimtus metų

tik bažnyčių ašakos barkšo

į pilkšvą dangų

kirviai nebeskaldo kaukolių

visi turi po dešimt pirštų

visų dantys sveiki

užuolaidos klostėtos

ir stalinės lempos jaukiai

sklaido tamsą:

– šalį užėmus

gerovė

– salą užplūdus

ramybė

– miestą užklojus

gausa

********************

dukroms

sėdžiu

tarp dviejų miegančių

kūnelių

tai davė

ir tai davė

ugnies ir vandens

šarkelė mergelė

po jos mūro arka

ryt

pražingsniuosim

į dieną

atsisuksiu

per petį –

aukso šarvai

aukso

rankelės kojelės

aliejaus smilkalų

esatis

ir dvi šviesios

galvos

– – – – – –

jau tolsta

*******************

Tomui Arūnui

mano dukra

vedė tave

apšepusį karaliūną

tiltu

taip lėtai ir iškilmingai

lyg kitapus

tarp niūrių penkiaaukščių

pagaliau lauktų

ir ramybė

ir maišto išsipildymas

ir net

tas saldus trekštelėjimas

atsukant

butelio kamštelį

******************

Vilnius. Liepa

erdvus sekmadienis prieš lietų. tik liepos tyliai barsto žiedus, o parko ūksmėje raudonai šviečia ledų prekeivio vežimėlis. ir pirmos katės tyliai žengia iš senamiesčio laiptinių. kieme prie smėlio žiovaudamas stovi anksti pakirdęs vaikas. ramybė trauksis tuoj. skambės varpai, kavinėse cinksės šaukšteliai ir pro Aušros vartus įžengs dairydamasis smalsiai svetimšalis.

**************

šalto rasoto puodelio

mėnuo

vaikystė

troškulys

dar jaunas

it kumeliukas

už lango – žalumos

sūkurys

it sapne

lėtas

ir begalinis

šviesuliai

amžiams sustingę

zenite

ir vanduo

keliantis

geliąs

********

mano bobutė

tarp tirštų agrastų

žiedadulkių

žolės sultinys

trykšta tarpupirščiuos

visi artimųjų vardai

klampioj juodoj beprotybėj

po užmerktais vokais

prabėga

raina vos atpažįstama

katytė

visi žinomi daiktai

skausmo migloj

votyse įklimpę

aštriais kampais

duria paširdžius

visa jos esybė

tos tirštos žiedadulkės

mirties vasaros blyksnis

lyg kas

saulei spiginant

būtų langą pravėręs

blykst

ir krenta tamsa

prišąla tarpupirščiuos

žolės syvai

sukreša

žiedadulkių luobas

blykst

ir tik

šilumos pasigedus

tyliai iš patalų

išsliuogia

raina katytė

******************

2015, lapkričio 13, Paryžius

mūsų šunys

išmoko neloti

loja sirenos

rytuos ir vakaruos

dūžta stiklas

kraują kitądien

užkloja gėlės

vėl ramu

tik naktį

gulim

atmerktom akim

prie artimo savo

klausomės

aštraus

nesiliaujančio

stygos zvimbimo

******************