- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
-
Meno daktaro Ž. Augustino paroda: tyla, sirenos, karas, ramybė
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, skausmingą invaziją patyrė visi sveikos nuovokos žmonės. Kiekvienas reagavo savaip. Tapytojas, grafikas, konceptualių darbų kūrėjas Žygimantas Augustinas pasirinko šią patirtį apmąstyti ir atverti vieną iš susigyvenimo su ja pusių.
Galerijoje „Meno parkas“ veikianti personalinė menininko paroda „Sirenes et Pax“ (Sirenos ir ramybė) – tai karo sukeltas rezonansas. Tiesioginio karo vaizdų čia nepamatysime – Ž. Augustinas nukreipia žvilgsnį ne į tai, kas nutiko, bet kaip ir ką su tuo daryti.
Daugiasluoksniškumas
2015-aisiais pirmuoju meno daktaru Lietuvoje tapęs Ž. Augustinas instaliacijose, tapybos darbuose, piešiniuose fiksuoja visuomenės nuotaikas, sykiu pasitelkdamas humoro jausmą, pasakodamas ironiškas fikcines istorijas. Jo instaliacijose neretai svarbų vaidmenį atlieka kūrinių pateikimas, garsas, šviesos ar dūmų efektai, o piešiniai ir tapyba neslepia sąsajų su XVI–XVIII a. Europos daile.
Savo kūrybiniams pasirinkimams Ž. Augustinas lieka ištikimas ir naujausioje Akvilės Anglickaitės kuruojamoje parodoje, kuri yra projekto „Vaizdas ir garsas kaip žmogaus kontrolės ir psichikos atpalaidavimo priemonė“ rezultatas.
Kelių pastarųjų metų pokyčiai bando įpratinti žmonių psichiką prie didelių svyravimų. Banguojančios žmonių nuotaikos, tarsi vandenynas įgavusios rezonansą, sukuria viską griaunančius reiškinius arba mobilizuoja visuomenę kovai, atsparumui.
Šiame kontekste siūlomas projektas atkreipia dėmesį į sirenas – įrenginius, skirtus pranešti apie pavojų. Įspūdingi šaltojo karo metu inžinierių sukurti įrenginiai, būtybės, gebančios vilioti, ir garso tembro bei jo atkūrimo įrenginių fetišizavimas susijungia projekte, aktualizuojančiame pasiruošimo pavojui svarbą kartu su raminančio prieglobsčio būtinybe.
Parodoje eksponuojami piešiniai, tapybos darbai, garso ir objektų instaliacija, papildyta kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio sukurtu hipnotizuojančiu garso takeliu. Ekspozicijų erdvėje galima išgirsti vienos žymiausių dabartinių rašytojų Margaretos Atwood įgarsintą eilėraštį „Sirenos“ – tam gautas specialus autorės leidimas.
A. Barkausko nuotr.
Aplinkybės
Istoriko Yuvalio Harari teigimu, šiuolaikiniai karai vyksta ne dėl teritorijų ar išteklių. Mes, kaip istorijas kuriantys ir pasakojantys sutvėrimai, kariaujame dėl skirtingose barikadų pusėse esančių mitologijų. Tad neatsitiktinai Ž. Augustinas, kalbėdamas apie dabartines patirtis, atsigręžia į mitologines būtybes – sirenas.
Kas lieka, kai pamatiniai žmogaus troškimai viską žinoti ir būti išskirtiniu tampa pavojingi?
Parodoje pasireiškia ir šiam menininkui būdingas humoro jausmas: mitologines sirenas jis sugretina su sirenomis – pavojaus signalą skleidžiančiais objektais. Menininkas sako: „Mitai ir garso poveikis susiję su galios demonstravimo tradicija, kuri šiuo laikotarpiu tampa blogio sinonimu. Karo aplinkybėmis švelnumas ir ramybė sunkiai pasiekiami, tačiau jų poreikis nedingsta.”
Menininkas sukuria distopinę erdvę, kurioje pasirodo keli mitinių sirenų siluetai: senovės graikų ir šiuolaikinis – rašytojos M. Atwood. Mitologinę sireną matome piešiniuose, o šiuolaikinę išgirstame per garsiakalbius. Abiem atvejais sirenos gundo. Viliojimo į mirtį mechanizmas remiasi ne vizualumu (grožiu), bet tuo, kas yra sakoma.
A. Barkausko nuotr.
Praktikos
Viename žinomiausių epų, Homero „Odisėjoje“, sirenos pagrindiniam herojui žada išmintį ir žinojimą. Jos jam gali atskleisti, kas buvo ir kas bus. Ir jei Odisėjas, jau prieš tai perspėtas, nebūtų tvirtai pririštas prie laivo stiebo, jo kelionė būtų ten ir pasibaigusi. Įdomu tai, kad sirenos tik sako viską žinančios. Bet ar tai tikrai tiesa? Subtili menininko užuomina – į netikrų žinių fenomeną, kuriam ypatingai pažeidžiami tampame ekstremalių situacijų metu.
M. Atwood eilėraštyje sirena šaukiasi pagalbos ir, kaip gerai suformuluota reklamos žinutė, jos žodžiai pataiko į kitą jautriausią ir nekvestionuojamą šiuolaikinio žmogaus vietą – individualumą ir išskirtinumą. Tačiau, kitaip nei Odisėjui, jokia antgamtinė jėga jo neperspėja, kad pasiduoti šiai idėjai – mirtinai pavojinga.
Kas lieka, kai pamatiniai žmogaus troškimai viską žinoti ir būti išskirtiniu tampa pavojingi? Negalime užsikimšti ausų vašku, prisirišti prie stulpo, atsisakyti savo išskirtinumo idėjos ir negirdėti jokių sirenų. Ir čia pasirodo trečiasis parodos personažas – audiofilas. Tai pastarųjų metų Ž. Augustino interesų lauko veikėjas (ar veikėjai).
Dimensijos: savąjį pasakojimą Ž. Augustinas kuria pasitelkdamas piešinius, tapybos darbus, poeziją ir garsą. / A. Barkausko nuotr.
Garso galia
Menininkas, susidomėjęs garsu ir jo savybėmis, įsitraukė į audiofilų bendruomenę, pradėjo kurti savo garso aparatus ir tuo pačiu metu stebėti šiuos žmones. Taigi tarsi natūraliai audiofilo personažas ir įsikūnija menininko tapybos darbe. Kas jis?
Audiofilas mėgaujasi garsu. Jam svarbu ne kas yra grojama ar sakoma, bet kaip. Ir galima daryti prielaidą, kad jei jis būtų Odisėjas, audiofilas klausytųsi tik jūros bangų. Jis pastebėtų, kokia graži yra sirenos forma, koks glostantis gali būti balsas. Kaip malonu žiūrėti, neklausyti žodžių ir tokiu būdu išgyventi.
Kas? Personalinė Ž. Augustino paroda „Sirenes et Pax“ (Sirenos ir ramybė).
Kur? Galerijoje „Meno parkas“.
Kada? Veikia iki vasario 25 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis1
Šeštadienį, gegužės 26 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...