Iki šokio, teatro ir cirko pasirodymų pripildytos programos pradžios likus mažiau nei savaitei, festivalio komanda praveria užkulisius ir dalinasi netikėtomis festivalio istorijomis.

„Dirbame nuosekliai, stengiamės būti svetingi ir palaikyti šiltus ryšius, bendradarbiauti su festivalio dalyviais. Bet net ruošiantis gerokai iš anksto, dažnai nutinka netikėtų situacijų“, – pasakojimą pradeda festivalio jaunoji prodiuserė Monika Citvaraitė–Landsbergienė.  „Yra tekę įkalbinėti užsienio svečius mesti pasiruošimo darbus ir kuo skubiau vykti į ligoninę, žiūrovams dėl karščio dalinti ledus, o kartą pasirodymo metu aktorius iš jaudulio užmiršo, kad kalba prancūziškai ir paprašė prieš susirinkusius žiūrovus išversti tekstą, kurio beveik nesupratau“.

Anot M. Citvaraitės-Landsbergienės, šiais metais daug dėmesio bus skiriama ispanų trupės  El Conde de Torrefiel pasirodymui „Ultraficción nr. 1 / Fracciones de tiempo“. Temstant vyksiančiame literatūros ir garsų spektaklyje, žiūrovai išvys ir pulką avių. Tai – treniruoti, žmonių nebijantys, po parodas vežiojami gyvūnai, kuriuos spektakliui ruošia profesionali piemenė, gananti kartu su aviganiu šunimi. „Tam, kad avis būtų galima parodyti spektaklio metu, reikėjo ieškoti tinkamos erdvės, užtikrinti, kad gyvūnams būtų pakankamai šešėlio“,– pasakoja M. Citvaraitė-Landsbergienė. 

Festivalio technikos vadovas Povilas Laurinaitis atskleidžia, kad minėtas ispanų trupės pasirodymas sudėtingas ir dėl kitų aspektų. „Pasiruošimas šiam spektakliui trunka 5 dienas, daugiausiai tamsiuoju paros metu, kuomet ir vyks pasirodymas. Būtent tada galime išbandyti įvairias suplanuotas detales, pavyzdžiui, ekrano ryškumą. Beje, pasirodymas vyks istoriniame sode, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje, todėl saugome ne tik techniką, bet ir šimtametę augaliją, o sunkiasvorį transportą keičiame į lengvesnį, reikalaujantį techniką vežti net per kelis kartus“, – pasakoja P. Laurinaitis. 

Anot „ConTempo“ prodiuserės Klaudijos Aleksandravičiūtės, nemažai iššūkių kasmet padiktuoja ir festivaliui pasirinktos lokacijos.  „Keletas šių metų pasirodymo vietų programoje atsirado dėl to, kad niekur kitur netilpome. Norėjome pristatyti erdvės reikalaujantį menininko Alexander Vantournhout spektaklį, kuriame veikia žmogus ir kūjis. Gimė mintis – neribotą erdvę galėtų suteikti sporto salė! Šiam ir kitiems spektakliams sales radome KTU, ypač įdomi pasirodė angarinė salė, matyt, skaičiuojanti paskutiniuosius savo veikimo metus. Apie ką dažnas, tikriausiai, nepagalvoja, kad ten niekada nebuvo meno pasirodymų, kuriems reikalinga kabinti apšvietimą, tiesti  šokio dangą ir pan. Beje, kai sutarėme erdves, buvo dar gerokai vėsu, todėl tik vėliau susidūrėme su temperatūrų skirtumu ir supratome, kodėl šioje unikalioje salėje vasarą nesportuojama. 

Matyt, retas žiūrovas pastebi ir sunkumus, susijusius su renginio vieta, kai ji nėra pirmame aukšte, o pastate nėra lifto. Tokia erdvė yra Ąžuolyno bibliotekos Meno skyriaus salėje ar Evangelikų Bažnyčioje, kur turime dar ir siaurą laiptinę įrangai susinešti ir ją įtalpinti. Pasirodymui „Verpete“ čia taip pat nešime ir vibrofoną – gan didelį koncertinį melodinį muzikos instrumentą“, – pasakoja K. Aleksandravičiūtė.

Tarp formatais išsiskiriančių spektaklių – ir „Džiaugsmo upė”, į Kauno gatves išridensianti 2500 kamuolių. „Kamuoliukai pasirodymo metu rieda sava eiga, todėl reikėjo atsakingai pasirinkti miesto erdvę – kad jie judėtų tik į vieną pusę, neišsiplėstų, o aktoriams pavyktų spektaklio metu kirsti gatves. Šis spektaklis labai priklauso nuo aplinkos veiksnių – koks tądien bus oras ir vėjas, kiek prisidės žiūrovai ir kaip reaguos praeiviai“, – pasakoja jaunoji prodiuserė Saulė Landsbergaitė. 

Jos teigimu, intensyviai ruošiasi ne tik festivalio komanda, bet ir patys dalyviai, ypač daug dėmesio skiriama premjeroms, kurių šių  metų programoje bus trys: spektakliai „Širdys ir kaminai“ bei „Diletantas“ ir judesio bei balso performansas „Chiaroscuro“. 

„Premjeros visuomet yra iššūkis, nes iki paskutinės minutės bandome nuspėti, kokį geriausią techninį sprendimą rasti ir pasiūlyti menininkui. Tik po premjeros galime įsivertinti, ar pataikėme teisingai“, – pasakoja ir K. Aleksandravičiūtė. 

Anot „ConTempo“ komandos, stebint pasirodymus kone visuomet lydi jaudulys. „Žinau, kad šie žmonės yra profesionalai ir pergyventi nereikia, tačiau žiūrint į 6 metrų aukštyje kybančią trupės „Rhizome“ akrobatę, kuri neturi apsaugų, o po ja nėra ištiestas tinkas – aplanko įvairios emocijos. Labiausiai noriu pasitikėti kūrėjais bei atlikėjais ir padaryti viską, kad jiems nereikėtų rūpintis niekuo kitu, kaip tik pasirodymu“, – teigia M. Citvaraitė-Landsbergienė. 

Rugpjūčio 5–11 d. į Kauną ir Kauno rajoną jau šeštą kartą sugrįžta festivalis „ConTempo“ ir vėl subursiantis ryškiausius Lietuvos bei užsienio scenos menų kūrėjus. 7 dienas truksiančioje programoje – daugiau nei 45šokio, cirko bei teatro pasirodymai ir per 30 valandų scenos patirčių. 

Festivalio programa – www.contempofestival.lt