Gražus jubiliejus

Įspūdingą 90-ies metų jubiliejų vakar šventusios kaunietės Lilija Skeberdytė ir Birutė Šerkšnienė nežino, kuri iš jų gimė pirmoji, tačiau džiaugėsi, kad visą laiką viena kitai buvo ir yra pagrindinis gyvenimo ramstis. Kartu dvynės ir augo, ir mokėsi, ir išgyveno sunkiausius momentus. Paklausus, kaip jos jaučiasi sulaukusios tokio garbingo amžiaus, moterys tikino, kad tikrai neatrodo, jog nugyveno tiek daug.

"Negalvojau, kad tiek sulauksiu, kažkaip keista. Širdyje jaučiuosi kaip 70-ies", – sakė jubiliatė Birutė. Jos sesuo pridūrė, kad jos širdyje vis dar 50-i metai plaka.

Ilgaamžiškumo recepto moterys neturėjo, pasakojo, kad reikia daug juoktis, mėgautis gyvenimu ir nesipykti, tuomet ir dienos gražesnės bus. "Svarbiausia nesibarti ir nelaikyti pykčio, į viską žiūrėti teigiamai", – patarė Lilija.

Jos dukra Rasa Jakutienė pridūrė, kad ilgaamžės dvynės reguliariai tikrinasi sveikatą, pasitiki gydytojais ir kruopščiai geria paskirtus vaistus. Be to, stengiasi pagal galimybes judėti, todėl ir sulaukusios tokio amžiaus yra energingos.

Jubiliejų moterys šventė namuose su artimais žmonėmis, kurių nėra tiek daug. Abi moterys turi po dukrą ir kelis anūkus. Yra dar ir jaunesnė jų sesuo, tačiau ji gyvena užsienyje, todėl pasveikino tik telefonu. Birutė tikino, kad jau norisi ramiau, o ir ne visur dėl sveikatos pavyksta nueiti. Tačiau sesuo gimtadieniui tikrai pasiruošė – pati iškepė tortą. Ji pasakojo, kad visada mėgo virtuvėje suktis, tad ir šį kartą nebuvo minties, kad reikėtų saldumynų pirkti. Anot jubiliatės, iškepti tortą nebuvo sunku.

Negalvojau, kad tiek sulauksiu, kažkaip keista. Širdyje jaučiuosi kaip 70-ies.

Birutė priešingai – nejaučia jokio malonumo gaminti ir prasitarė, kad sesuo ne tik maistu rūpindavosi, bet ir finansus skaičiuodavo. "Jau geriau kalėjimas nei virtuvė", – juokavo dvynė Birutė.

"Sesuo išlaidauti mėgo, tai aš pinigus skaičiuodavau", – prisiminė Lilija.

Visada kartu

Dvynės pasakojo, kad visą gyvenimą laikėsi kartu, galbūt tai ir padėjo drauge sulaukti garbaus amžiaus. Jos gimė Kaune, P.Mažylio gimdymo namuose. Ilgą laiką mama jas rengė vienodai, nors joms tai ir nepatiko. Tik paauglystėje pradėjo skirtingai puoštis.

Kaune sesės ir studijavo, tik pasirinko skirtingas specialybes. Lilija gabi kalboms, tad sesei iš vokiečių kalbos versdavo studijoms reikalingą medžiagą. Ji pati baigė agronomiją, tačiau vėliau dirbo žemėtvarkoje, braižė žemėlapius. Sesuo Birutė pasuko į mediciną, dirbo neišnešiotų kūdikių skyriuje. Dar ir dabar prisimena, kaip 500 g mergytę pavyko išsaugoti, tad jos mama, sutikta gatvėje, ne kartą dėkojo ir apipylė Birutę gražiausiais žodžiais.

Kauniečių gyvenime buvo ir sunkesnis laikotarpis. Siekiant išvengti tremties, teko palikti namus Kaune ir bėgti į kitas šalis. 90-metį švenčiančios dvynės pasakojo, kad po 1940-ųjų jų gyvenimas pasikeitė iš esmės.

"Gyvenome Lenkijoje, Vokietijoje ir į Sibirą nepakliuvome. Netekome namų, tad bastėmės po pasaulį. Visi išsiskirstė, tik prie A.Smetonos visa šeima kartu gyvenome, po to tik su sese ir viena kita rūpinomės", – pasakojo kaunietės.

Dvynių pomėgiai

Moterys sakė, kad visą laiką skyrėsi ne tik jų veido bruožai, bet ir charakteris. Birutei labiau rūpėjo karjera, ji, net sulaukusi 70-ies, dar dirbo Klinikose. O Lilija labiau linko prie namų. Vis dėlto sesės turi ir panašumų. Jos abi labai mėgsta skaityti ir spręsti sudoku. Jei yra laiko ir nemaudžia kojų, sesės susitinka ir bažnyčioje, viena su kita dažnai pasikalba telefonu. Birutė mėgsta klasikinės muzikos paklausyti, kartais į koncertą nueina.

"Jos artimesnių žmonių gyvenime neturėjo, tad dabar viena kitą papildo, pakontroliuoja. Nuo jaunystės augo labai intelektualioje aplinkoje, jų draugai turėjo gerus darbus, tad buvo aktyvus laikas, aktyvios ir dabar", – kalbėjo Lilijos dukra Rasa.

Lilija puikiai moka naudotis internetu, skaito vokiškas knygas, kalbasi su anūkais. Dukra prasitarė, kad internete mama paskaitė, jog Lietuvoje seniausios dvynės gimusios 1930 m., nors ji ir sesuo pasaulį išvydo 1927-aisiais, tad net pyktelėjo, kad netiesa parašyta.