Įtrauktas į Europos įdomiausių aerodromų sąrašą, bet paliktas merdėti. Taip apie Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą kalba joje veikiančios aviacijos organizacijos. Aerodromo direktorius atkerta, kad tokios kalbos laužtos iš piršto.

Pasigenda net tualetų

Prie vieno stalo vakar sėdę Kauno aviatoriai ir aerodrome įsikūrusių organizacijų atstovai liejo per daug metų susikaupusias nuoskaudas.

"Nacionalinės reikšmės objektu pripažintas aerodromas paprasčiausiai dusinamas, marinama visa teritorija. Pakilimo takas seniai virtęs žvyrkeliu, atskridę ir iš lėktuvų išlipę turistai čia nesulaukia elementaraus aptarnavimo. Iškyla bėdų net dėl tualeto", – apibendrino susidariusį vaizdą Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis.

Vieni iš šio susitikimo su miesto valdžia iniciatorių, Baltijos aviacijos akademijos atstovai, įsitikinę, kad aerodromo infrastruktūros būklė neretai kelia grėsmę skrydžių saugai. Anot jų, dėl pakilimo tako būklės stipriai nukenčia lėktuvai, juos nuolat reikia taisyti.

Kaip dideli aerodromo trūkumai nurodyta ir tai, kad jo teritorija neaptverta, neapsaugota nuo pašalinių, atrodo apleista, be to, reikia išspręsti aerodrome esančių angarų įregistravimo klausimą.

Yra kuo didžiuotis

Vienas iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo tikslų yra "sudaryti palankias sąlygas aviacijos sporto plėtrai Kauno mieste ir Lietuvoje, prižiūrėti ir stiprinti nacionalinės reikšmės istorinio paminklo – aerodromo materialinę-techninę bazę siekiant išsaugoti jo istorinę ir funkcinę paskirtį".

Aerodromo interneto svetainėje giriamasi, kad S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra "išskirtinis objektas, traukiantis užsienio turistus, objektas garsinantis Lietuvos ir Kauno vardą". Vardijama, kad čia atskrenda aviacijos turistai ne tik iš visos Europos, bet leidžiasi ir moderniausi JAV kariuomenės orlaiviai.

"Tai Lietuvos valstybingumą simbolizuojantis objektas, vaidinantis ypatingą vaidmenį ne tik Kauno miesto, bet ir Lietuvos gyvenime", – didžiuojamasi tinklalapyje. Primenama, kad tai vienas seniausių Europoje veikiančių aerodromų.

Aerodromą gelbėti pasiryžę entuziastai sutiko, kad yra kuo didžiuotis. Jie vardijo, kad šiemet 100 metų jubiliejų švęsiantis aerodromas turi puikių galimybių atnaujinti infrastruktūrą, praplėsti savo pajėgumus. Jis yra patogioje strateginėje vietoje, prie jo patogu privažiuoti, netoli miesto centras, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos, iš jo yra visos galimybės organizuoti apžvalginius skrydžius.

Vis dėlto, anot susirinkusiųjų, atgimti aerodromui trukdo jo direktoriaus Eugenijaus Raubicko požiūris.

Ar liks pagrindinis klientas?

Aktyvistai pasakojo tiesiog pavargę nuo aerodromo vadovo neveiklumo. Daug jų pastangų, iniciatyvų, siūlymų bendradarbiauti atsimušė lyg nuo sienos.

Susitikime su meru dalyvavusi aerodrome įsikūrusio "Technopolio" vadovė Ligita Valalytė pasakojo, kad aerodromui yra siūlyta daugybė bendrų projektų, kurie būtų padėję vystyti jų teritoriją. "Visi bendri projektai žlugdavo net neprasidėję", – teigė L.Valalytė.

Per ilgą laiką aviatoriams ir verslininkams susidaręs įspūdis, kad aerodromo vadovybę sunku sudominti net ir puikiausia progresyvia idėja. To neslėpė ir Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė.

"Norime plėstis. Šiuo metu skraidome vienuolika lėktuvų, planuose – dvigubai daugiau. Tačiau mums reikia geresnės infrastruktūros, poilsio zonos, galbūt viešbučio. Esame pasirengę didelėms investicijoms", – sakė akademijos Pradinio pilotų rengimo mokyklos vadovė Indrė Šveistrytė. Tačiau, anot jos, akademijos siūlomos lėšos E.Raubicko nesudomino.

"Vis tiek plėsimės, klausimas tik kur: čia ar kur kitur", – susitikime kalbėjo I.Šveistrytė.

Baltijos aviacijos akademijos atlikti skrydžiai pernai sudarė pusę visų skrydžių, kuriuos aptarnavo aerodromas. Iš viso jų – daugiau kaip 40 tūkst.

Pirmą kartą girdi?

Naujosios Kauno valdžios atstovai prieš šį susitikimą buvo nuvykę pasikalbėti su apverktinos būklės aerodromo vadovu E.Raubicku. Pats vadovas iš pradžių neigė su valdžia kalbėjęs apie padėtį aerodrome. "Siūliau merui atvažiuoti į aerodromą, bet kol kas jis nesurado tokios galimybės", – vakar po pietų dėstė E.Raubickas. Paklaustas, ar praėjusį penktadienį jis tikrai nesimatė su miesto vadovu Visvaldu Matijošaičiu, nutilo.

"Buvau susitikęs, bet labai trumpai. Po rytinio pasitarimo. Bet darbingo problemos išsiaiškinimo ir ką reikia daryti, su juo nebuvo", – sutrikęs kalbėjo aerodromo vadovas.
Jis teigė iki šiol iš niekieno jokių neigiamų pastabų nesulaukęs. "Pirmą kartą apie tai girdžiu", – sakė E.Raubickas. Kaip pakomentuotų abejingumą Baltijos aviacijos akademijos investicijoms? Toks klausimas jam sukėlė juoką. "Tai buvo nesusikalbėjimas. Iš jų nebuvo konkretaus pasiūlymo. Kitas dalykas, kad tokius klausimus turi svarstyti įmonės S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo steigėja Kauno miesto savivaldybės taryba. Aš pats negaliu priimti sprendimų, susijusių su aerodromo vystymu", – tikino E.Raubickas.

Jis savęs anaiptol nevadino neveikliu. E.Raubickas teigė, kad užėmęs šį postą turėjo skirti daug jėgų ir laiko panaikinti trūkumams, dėl kurių neva kaltas jo pirmtakas Vytas Skučas.

Nepaisant to, vardijo E.Raubickas, buvo tvarkoma juridinė bazė, spėta parašyti ne vieną projektą paramai iš įvairių šaltinių gauti.
Pernai, anot jo, buvo parengtas kilimo ir tūpimo tako, riedėjimo takų, orlaivių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijos techninis projektas. Pradėti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos sklandytuvams skirto kilimo ir tūpimo tako įrengimo darbai. Vykdoma dviejų gruntinių kilimo ir tūpimo takų, kurių kiekvieno ilgis po 800 m, rekonstrukcija.

Naudojasi ir kariškiai

S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome skrydžius taip pat vykdo Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos, JAV valstybiniai kariniai orlaiviai, valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinė, Lietuvos kariuomenės, policijos specialiųjų operacijų pajėgos.

Aerodromu naudojasi ir jame įsikūrę per trisdešimt aviacijos organizacijų, tarptautinių mokyklų, parasparnių pilotai, treniruojasi jaunimas, valdantis jėgos aitvarus.