Kalėdų Senelio pasaka: kurti, griauti ar leisti išnykti pačiai?

  • Teksto dydis:

Šventiniu laikotarpiu tėvai susiduria su dilema – kurti magišką pasaką apie Kalėdų Senelį, vieną žiemos naktį aplankantį viso pasaulio vaikus ir po eglute paliekantį dovanų, ar vis dėlto sakyti tiesą, kad šventinėmis jų dovanomis pasirūpina tėvai ir seneliai.

Ankstyvojo ugdymo pedagogai ir psichologai teigia, kad istorijos apie Kalėdų Senelį – vaiko raidai naudinga edukacinė pasaka, mokanti gerumo, ugdanti vėlesniais gyvenimo etapais itin svarbius gebėjimus planuoti ir laukti, todėl, jei vaikai Kalėdų Seneliu tiki, nereikėtų šio tikėjimo griauti užbėgant jiems už akių. Būdų, kaip padėti tėvams išlaikyti vaikų tikėjimą Kalėdų Seneliu ir rasti laiko vaikų raidai ir socializacijai svarbioms visą šeimą įtraukiančioms edukacinėms veikloms, ieško ir prekybininkai.

„Kasmet švenčių laukimo laikotarpiu centrinėje prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ aikštėje įkurdiname šventinės tematikos erdvę šeimoms su vaikais. Ji įrengiama taip, kad patvirtintų ir pratęstų tėvų namie vaikams sekamą pasaką apie Kalėdų Senelį, padėtų jiems drauge su vaikais kurti ir visą gruodį išlaikyti šventinę atmosferą. Šiųmetėje edukacinėje erdvėje iki gruodžio 30 d. veikia „Magiško laiško dirbtuvės“, kuriose vaikai dalyvauja kartu su tėvais ar kitais artimaisiais“, – sako prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis Binderis.

„Megos“ nuotr.

Ankstyvojo ugdymo ekspertė Marija Dautartaitė teigė, kad šventinio laikotarpio nereikėtų suprasti kaip tik dvi tris dienas trunkančių Kalėdų švenčių, o visą laukimo ir ruošimosi šventėms laikotarpį išnaudoti pasakojant vaikams savo vaikystės prisiminimus, istorijas, kaip puošta eglutė, kaip laukta Kalėdų Senelio, apie kokias dovanas svajota. Juolab kad kokybišką laiką kartu mokslininkai pirmiausia suvokia kaip tiesioginį akių kontaktą su vaiku ir buvimą kartu ką nors gaminant, žaidžiant, piešiant ar dalyvaujant kitoje bendroje veikloje.

Pasak „Megos“ atstovo, bendrai veiklą šeimą gali sutelkti ir „Magiško laiško dirbtuvės“. Jose apsilankę vaikai sužino apie laiško ir pašto ženklų kilmę, įdomiosios statistikos apie laiškų keliones pasaulyje, ką ir kur reikia rašyti ant voko, ar kur klijuoti pašto ženklą, jei norima, kad laiškas pasiektų Kalėdų Senelį, kodėl svarbu antspauduoti jų siunčiamus laiškus. Dirbtuvės įrengtos kaip erdvė, kurioje vaikai ne tik įgyja žinių, bet ir įtvirtina jas praktiškai kartu su savo šeimos nariais ar artimaisiais rašydami ir čia pat išsiųsdami laišką Kalėdų Seneliui.

Kaip teigė ankstyvojo ugdymo ekspertė Marija Dautartaitė, Kalėdų Senelis ir kiti šventiniai personažai gali tapti priemonėmis, kaip šiuo laikotarpiu per pasaką ugdyti įvairaus amžiaus vaikų gebėjimus.

Kalėdų Senelio pasaka suteikia tėvams ir seneliams unikalią priemonę ugdyti vaikų gerumą nuo pat mažumės.

„Istorija apie Kalėdų Senelį, jo pagalbininkus elfus ar nykštukus, nakties dangumi keliaujančius Šiaurės elnius, laiškus Kalėdų Seneliui gabenančias pelėdas ir kitus magiškus gyvūnus – stebuklinė pasaka ugdanti vaikų vaizduotę, leidžianti jiems ne tik klausti apie regimąjį pasaulį, bet ir fantazuoti apie magiškąjį. Tokią pasaką vaikams prasminga sekti jau nuo 2 m., kai jie jau suvokia ne tik matomą pasaulį, kurio daiktus gali paliesti, bet ir pradeda suprasti abstrakčius konceptus egzistuojančiu net ir tuomet, kai jų nematome“, – teigė M. Dautartaitė.

Pasak jos, kad ir kokio amžiaus vaikai būtų, dovanos jie nori čia ir dabar, bet nuo 3–4 m. jie jau geba savo norą atidėti ir ugdosi visiems amžiaus tarpsniams svarbų gebėjimą palaukti.

„Tėvai, augindami šio amžiaus vaikus, gali kartu su jais svarstyti, apie kokią dovaną svajojama, kiek ilgai ir kodėl jos reikės laukti bei ką reikėtų rašyti laiške Kalėdų Seneliui, jei ją norėčiau rasti po Kalėdų eglute. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai padeda vaikams sudėlioti loginius ryšius ir kurti priežasties bei pasekmės ryšiais susijusių įvykių grandinę: nusprendžiu, kokios dovanos norėčiau, parašau Kalėdų Seneliui laišką ir po kurio laiko gaunu jo atsakymą ar dovanėlę“, – teigė ankstyvojo ugdymo ekspertė.

„Magiško laiško dirbtuvėse“ laiškus rašiusiems ir išsiuntusiems vaikams Kalėdų Senelio egzistavimo įrodymu taps vaikų knygų autoriaus Tomo Dirgėlos parašyta ir Eidvilės Viktorijos Buožytės iliustruota edukacinė knygutė „Pelėda Uoga ir kalėdinio laiško kelionė“. Ją kartu su Kalėdų Senelio atsakymu gaus visi „Magiško laiško dirbtuvėse“ laiškus rašę ir išsiuntę vaikai.

Tyrimų duomenimis, 6–9 m. amžiaus vaikai gali pradėti abejoti Kalėdų Seneliu ir stebuklingais jo gebėjimais keliauti dangumi ar per vieną naktį aplankyti milijonus vaikų. Vis dėlto net ir šiuo laikotarpiu nereikėtų skubėti sugriauti kalėdinės pasakos.

„Megos“ nuotr.

„Į Kalėdų Senelį reikėtų žiūrėti ne tik kaip į priežastinį ryšį, kodėl po eglute randame dovanų, bet ir prisiminti jo simboliką: kodėl Kalėdų Senelis stebi vaikų poelgius ir neša dovanas gerai besielgiantiems, kokius gerus darbus aš darau ar galėčiau daryti. Jei vaikas pradeda abejoti Kalėdų Senelio buvimu, pravartu pasikalbėti, ką jis mano ir neišsišokti su savo paaiškinimais. Vyresniems vaikams tiktų pasakyti, kad jei Kalėdų Senelis Šiaurėje ir negyvena, jis yra kiekviename iš mūsų, todėl paaugę, savarankiški, geros širdies vaikai gali būti pasiruošę patys būti Kalėdų Seneliu savo šeimos nariui, draugui ar kaimynui. Kalėdų Senelio pasaka suteikia tėvams ir seneliams unikalią priemonę ugdyti vaikų gerumą nuo pat mažumės iki vyresnio amžiaus, nes gerumas, dovanojimas ir rūpestis kitais neturi galiojimo laiko“, – sakė M. Dautartaitė.


Šiame straipsnyje: MegaKalėdų senelispasaka

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių