Vieškūnų pilies kalną ir rasti nesunku, ir prieiti betoniniu taku patogu, ir vaizdas, priešingai nei nuo kitų piliakalnių, gerai matomas. Piliakalnį prižiūrinčio Kauno marių regioninio parko darbuotojai jį kasmet šienauja, nugeni nevertingus krūmus.

Tai vietą daro patrauklią ne tik vietiniams gyventojams, bet ir pro šalį važiuojantiems miestiečiams ar Kauno svečiams. Dažnai čia esą užsuka ir jaunavedžiai.

Daugiau tvarkos – tik įpusėjus metams

Apleisti Kauno piliakalniai daugiau dėmesio sulauks įpusėjus jų vardu pavadintiems metams. Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pastebėjo: šie unikalūs objektai kenčia ir dėl teisinių prieštaravimų.

– Kyla diskusija dėl tikslaus piliakalnių skaičiaus Kauno mieste. Kiek jų oficialiai yra?

– Kauno mieste yra penki piliakalniai: Vieškūnų, Veršvų, Jiesios, Aukštųjų Šančių, Eigulių. Kauno miesto teritorijai taip pat priklauso nedidelė Marvelės II piliakalnio apatinio šlaito dalis. Kalbant apie Marvelės I piliakalnį, situacija – kurioziška. Kai kuriuose oficialiuose apskaitos dokumentuose nurodoma, kad jis yra Kauno rajone, kituose – Kauno miesto teritorijoje. Vis dėlto, mūsų įsitikinimu, jis yra Kauno rajono valdose. Nepamirškime Kauno pilies piliavietės. Tik dėl to, kad ši kalva yra žema, jos nevadiname piliakalniu, tačiau iš esmės nuo jų nesiskiria nei savo funkcija, nei kitais bruožais.

– Kada paskutinį kartą buvo tvarkyti miestui priklausantys piliakalniai?

– Vieškūnų piliakalnis kompleksiškai tvarkytas 1998–2001 m. Aukštųjų Šančių – 2003–2004 m., kai ten buvo įrengti ir mediniai laiptai. Vėlesniais metais piliakalnius priskyrus valstybinės reikšmės miškų teritorijoms, Kauno miesto savivaldybės galimybės tvarkyti šiuos archeologinio paveldo objektus apribotos. Pernai Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo rekonstruota Jiesios piliakalnio prieigose esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Geriausia padėtis šiuo metu yra Kauno pilies piliavietėje, kuri 2011 m. buvo kardinaliai pertvarkyta: iš dalies atkurta Neries nuplautų šlaitų forma, pašalinti menkaverčiai želdiniai. Reikėtų pažymėti, kad prie kai kurių piliakalnių, pvz., Veršvų, Aukštųjų Šančių, buriasi aktyvios vietos bendruomenės, kurios savo iniciatyva organizuoja talkas, renginius, prižiūri šių paveldo objektų aplinką.

Šiandien tokia situacija, kad šiuos piliakalnius turėtų tvarkyti ir prižiūrėti miškų urėdijos, tačiau jos neturi jokio intereso tai daryti, nes supranta, kad tai archeologinio paveldo objektai, o ne joks miškas.

– Ar šiemet bus skiriama dėmesio apleistiems piliakalniams?

– Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius rengia Aukštųjų Šančių piliakalnio ir greta esančio Aukštųjų Šančių Ąžuolyno sutvarkymo techninį projektą, o konkretūs tvarkymo darbai pagal šį projektą numatomi pradėti metų viduryje. Eigulių, Veršvų ir Jiesios piliakalniams Kultūros paveldo skyriaus užsakymu šiemet bus rengiami tvarkybos darbų techniniai projektai. Tvarkybos darbus pagal šiuos projektus numatoma atlikti kitais metais. Visuose minėtuose piliakalniuose numatoma įrengti laiptus, suoliukus, išretinti savaiminius želdinius, atveriant panoramas.

– Visi piliakalniai apaugę menkaverte augmenija. Ar jos nežadama genėti?

– Be abejonės, ant piliakalnių augantys savaiminiai želdiniai yra pati didžiausia kliūtis, apsunkinanti jų pritaikymą rekreacijai. Pavyzdžiui, nuo Jiesios piliakalnio viršutinės aikštelės galėtų atsiverti nuostabi panorama, tačiau šiuo metu per medžius ir krūmus nieko nematyti. Deja, prieš keletą metų buvo padaryta didelė klaida, kai beveik visi Kauno piliakalniai kartu su didele dalimi Kauno tvirtovės objektų priskirti valstybinės reikšmės miškų teritorijoms. Paveldosaugininkų balsas tuomet nebuvo išgirstas. Šiandien tokia situacija, kad šiuos piliakalnius turėtų tvarkyti ir prižiūrėti miškų urėdijos, tačiau jos neturi jokio intereso tai daryti, nes supranta, kad tai archeologinio paveldo objektai, o ne joks miškas. Ši teisinė kolizija turėtų būti sprendžiama Aplinkos ir Kultūros ministerijų lygiu, tačiau jau keleri metai nepajudama iš mirties taško. Matydami tokią teisinę netvarką ėmėmės patys iniciatyvos formuoti žemės sklypus šiems objektams ir mėginsime juos perimti savo žinion. Kad ir kaip būtų, šie piliakalniai yra Kauno miesto teritorijoje, todėl jų šeimininkai ir turėtume būti mes.

– Miesto piliakalnius ganėtina sunku rasti. Ar nevertėtų daugiau nuorodų, vedančių link jų?

Kultūros paveldo departamentas šiais metais planuoja visus piliakalnius paženklinti neseniai sukurtais standartizuotais stulpeliais, pagamintais iš bronzos ir betono. Be to, Kauno miestas ir rajonas kartu įgyvendina projektą "Kauno miesto ir rajono savivaldybes jungiančių turizmo trasų ir turizmo maršrutų informacinės infrastruktūros plėtra", kurio metu metų pabaigoje bus įrengti informaciniai stendai lietuvių ir anglų kalbomis prie įvairių turistinių objektų, tarp jų ir piliakalnių. Kaunas kartu su keletu kitų savivaldybių parengė paraišką ir laimėjo finansavimą ES lėšomis remiamam elektroninės rinkodaros projektui "Gynybinio ir gamtos paveldo keliai", kurį įgyvendinti pradedama šiemet. Vystant projektą internete atsiras visus Kauno miesto piliakalnius pristatantys aprašymai, nuotraukos, vaizdo siužetai, maršrutai ir kita aktuali informacija. Planuojama sukurti specialią maršruto mobiliąją aplikaciją.