Tampa nebepatrauklios

Nepaisant džiugių prognozių, kai kurių specialistų – slaugytojų bei gydytojų, reikia ir Dainavos bei Šilainių poliklinikoms.

"Bendrosios praktikos slaugytojų trūksta nuolat, nes didelė natūrali jų kaita: ilgos atostogos, motinystė, darbas sunkus ir atsakingas, na taip, aišku, atlyginimai nėra dideli", – pripažįsta gydytojas P.Kibiša, apie atlyginimus ir emigraciją kalbėti nebenorintis, nes tai, sako, įsisenėjusi visiems žinoma bėda.

Nauja tai, kad miesto poliklinikoms jau trūksta kardiologų, klinikinių fiziologų, bet tai, anot P.Kibišos, nėra nuolatinis trūkumas, o problemos išsprendžiamos. Natūralu, kad specialistai ieško, kur geriau. Šančių poliklinikos vadovės G.Kvedaravičiūtės pastebėjimu, dėl galimybės daugiau užsidirbti vieni gydytojai renkasi emigraciją į užsienį, kiti bent jau privačias gydymo įstaigas Lietuvoje. Kalniečių poliklinikos direktorė V.Gailienė pastebi, kad jaunimas mieliau dirba ligoninėse nei poliklinikose, arba čia tik užima antraeiles pareigas.

Vadinasi, didžiosios miesto poliklinikos nėra pačios patraukliausios ne tik ligoniams, mažiau gaunantiems pavargusių gydytojų dėmesio, nei privačiose klinikose ar šeimos gydytojų kabinetuose, bet ir jauniesiems specialistams?

Beje, juos giria ir gydytojas otorinolaringologas P.Kibiša.

"Jauni gydytojai labai puikūs, atlieka daugybę instrumentinių tyrimų. Mes nebuvome to mokomi, todėl vyresniesiems dabar tenka pasitobulinti, kad įvaldytų šiuolaikines technologijas, be kurių – nė iš vietos", – pastebi P.Kibiša.

Tačiau vyresnio amžiaus gydytojų patirtis ir įgytas kompiuterinis raštingumas liudija, kad amžius nėra trūkumas. Šiandien visi gydytojai dirba kompiuteriais, o tai, kad neveikia e.sistema ar mažai išrašoma elektroninių receptų, yra ne gydytojų amžiaus ar kompiuterinio neišprusimo, bet pačios sistemos problema.

"Dainavos poliklinikoje įdiegėme papildomą lietuvių gamintojų sistemą, kuri labai palengvino elektroninių receptų išrašymą. Tai, kaip veikia e.sveikata šalyje, mūsų netenkina, ir poliklinikos ieško būdų, kaip ją pagerinti", – dar vieną gydytojų darbo patrauklumo aspektą atskleidžia P.Kibiša.

Pagarba ir geras žodis

"Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija. Tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, tarp miestų ir rajonų, kur mokami didesni atlyginimai ir dalis gydytojų važiuoja ten dirbti papildomai. Man atrodo, trūksta suvokimo, kad esame konkurencinėje rinkoje dėl gydytojų kaip darbdaviai, tiek dėl pacientų – kaip paslaugos teikėjai. Iki šiol buvo džiaugiamasi, kad turime dideles poliklinikas, aparatūros, specialistų – tai tiesa, bet reikia pripažinti faktą, kad šios poliklinikos pamažu praranda rinkos dalį", – priežastis, kodėl ima trūkti gydytojų, analizuoja P.Kibiša.

Konkurencinė krizė didžiąsias poliklinikas buvo ištikusi 2002–2003 m., kai kūrėsi privačios gydymo įstaigos, o dabar nuolat vyksta kova dėl specialistų ir pacientų.

Be darbo užmokesčio ir emigracijos, labai svarbus faktorius medicinoje yra konkurencija.

"Todėl reikia ne pirštais badyti, o prisitaikyti ir tapti patrauklesniems darbdaviais. Tai ir materialiniai svertai, ir moraliniai, nuo kurių priklauso, kaip medikas jaučiasi darbe", – naują aspektą, kaip išsaugoti medikus, įžvelgia P.Kibiša.

Ši atsakomybė, anot jo, tenka padalinių vadovams, kurių dauguma yra vadybos mokslų nekrimtę gydytojai.

"Bet ši kompetencija yra būtina ir kryptingai ugdoma. Nesvarbu, vienam ar 100 darbuotojų vadovauji. Net ir vienas nusipelno, kad būtų palaikomas, pagirtas, paskatintas – to pasigedę gydytojai palieka įstaigą", – atkreipia dėmesį Dainavos ir Šilainių poliklinikos vadovas.

Jis tikisi, kad galima daug pasiekti nekeičiant sistemos, nemažinant darbo krūvio. P.Kibiša žino, kaip kenčia pacientai dėl to, kai gydytojai, norėdami užsidirbti oriam pragyvenimui, dirba keliose darbovietėse ir nuolat skuba, yra pervargę. Vadovas nori pasiekti, kad gydytojas dirbtų ir pakankamai užsidirbtų vienoje darbovietėje.

"Kitas dalykas – esame paslaugas teikianti organizacija. Kiekvienas pacientas gali pasirinkti mus arba kitus paslaugos teikėjus. Vienintelis būdas jį išlaikyti – pasiekti, kad būtų laimingas pas mus. Jei mes to nematuojame, to ir negauname. Taigi, kintamąją gydytojo darbo užmokesčio dalį susiesime ne tik su darbo rezultatais, bet ir su pacientų pasitenkinimu", – artimaisiais planais dalijasi P.Kibiša.

Ištikimybė ir garbė

Centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė džiaugiasi ištikimais darbuotojais ir maža kadrų kaita. Šiai poliklinikai medikų trūksta mažiausiai, vos dviejų: reumatologo ir gydytojo ortodonto.

Gal miesto centre esančioje poliklinikoje dirbti patogiau, pacientai mažiau serga ar medikų atlyginimai didesni?

"Mūsų tikslas – tapti įstaiga, palankia ir pacientui, ir darbuotojui. Ir vieni, ir kiti poliklinikai ištikimi, pas mus – gera aura", – džiaugiasi gydytoja D.Pavilionienė.

Pernai į polikliniką, prie kurios šeimos gydytojų yra prisirašę 32 tūkst. pacientų, atėjo dirbti 34 nauji darbuotojai, iš jų gydytojai – septyni, du kineziterapeutai. Kiti – slaugytojos, odontologo padėjėjos, vairuotojai, ūkio darbuotojai, valytojos. Išėjo iš darbo Centro poliklinikoje 39: vieni – anapilin, kiti – į užtarnautą poilsį, treti – karjeros laiptais.

"Dvi labai geras sesutes paviliojo Klinikos, bet ir iš jų ateina dirbti pas mus. Išeinančiuosius išleidžiame gražiai, su pagarba", – apie dėmesį ne tik pacientams, bet ir darbuotojams kalba poliklinikos vadovė D.Pavilionienė.

Centro poliklinikoje gydytojai uždirba 1–1,5 tūkst. eurų. Žinoma, vadovai visada disponuoja sumomis neatskaičius mokesčių.

Ar tai yra derama suma 40 ligonių per darbo dieną išklausančiam, sprendimus dėl jo gydymo priimančiam gydytojui? Ar pagelbės priedas prie atlyginimo – geras vadovo žodis, padėka? Kol kas dauguma gydytojų dirba iš pašaukimo ir patriotizmo.

Gydymo įstaigų vadovų geidžiamam išdidžiam jaunimui priedas prie atlyginimo pacientų dovanojamuose vokeliuose – ne išeitis.