Kauno rajone daugėja norinčių statyti saulės ir vėjo elektrines

  • Teksto dydis:

Kauno rajono savivaldybė pradės rengti saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių savivaldybės teritorijoje inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą.

Iki šiol savivaldybė tokio plano neturėjo, o paskutiniu metu rajono valdžia sulaukia daug prašymų pakaunėje statyti saulės ar vėjo elektrines.

Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 500 kW galios elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių.

„Gaunamuose prašymuose dėl elektrinių statybų numatomi ypač dideli elektrinių plotai, kurie kartais užima šimtus hektarų, o įrengiamoji galia viršija 100 MW. Dažnu atveju žemės sklypai patenka į gamtinį karkasą. Norint įvertinti vietovės aplinkybes, reikalinga didesnė teritorijų analizė, parinkti tinkamas vietas elektrinių statybai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, išanalizuoti ir pritaikyti Nacionalinio kraštovaizdžio plano nuostatas“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta savivaldybės lygmens bendrajame plane ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planuose.

Anot vedėjo, iki tol, kol bus paruoštas ir patvirtintas specialusis planas, Kauno rajone bus leidžiama statyti pavienes ne didesnės kaip 500 kW galios vėjo ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines.

Specialiajame plane bus numatytos saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių statybai tinkamos vietos savivaldybės teritorijoje, įvertinant šios teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos aspektus ir kitus reikalavimus. Be to, tai leis užtikrinti darnią alternatyvios energijos šaltinių plėtrą – suformuoti ilgalaikes savivaldybės saulės šviesos energijos elektrinių ir vėjo elektrinių plėtros prioritetines kryptis.

„Plane numatysime priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą ir visuomenės sveikatos apsaugą“, – būsimus darbus vardijo M.Kruopis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių