Tikri meno kūriniai

"Gražinkime Kauną" iniciatyva restauruojamos V.Putvinskio g. 32-ojo namo modernistinės durys. Ši idėja skirta atkreipti kauniečių ir miesto svečių dėmesį, kokį tarpukario lobį Kaunas turi. Iki šiol didelis dėmesys buvo skiriamas tarpukario modernizmo pastatams, tačiau visuomenininkai ragina pasigrožėti šių pastatų išskirtinėmis detalėmis – durimis.

"Jau seniai turėjome idėją parodyti Kauno duris, nes vaikščiojant po Naujamiestį matėme, kokių gražių yra. Pamatėme, kad dauguma net nepastebi jų grožio ir mano, kad tai – eilinės ir apleistos durys. Todėl dažnai tiesiog vietoje autentiškų durų gyventojai įsideda plastikines. Modernistinės durys neturi barokinio grožio, tačiau jos skleidžia savitą žavesį", – pasakojo viešosios įstaigos "Gražinkime Kauną" vadovas Dainius Lanauskas.

Anot jo, ilgai rinktasi, kokio pastato duris rekonstruoti. Iš daugybės modernizmo pavyzdžių atrinktos V.Putvinskio g. 32 namo durys.

"Kadangi ši iniciatyva atėjusi ne iš valdžios, o iš apačios, norėjome, kad restauruotas duris matytų didelis žmonių srautas. Taip pat, kad namas būtų daugiabutis, o durys ganėtinai apleistos ir restauravus matytųsi kontrastas. Minėto pastato durys atitiko šiuos kriterijus. Žinoma, pats namas pastatytas architekto Broniaus Elsbergo. Jis garsėjo tuo, kad kūrė durų projektus, o vėliau juos pristatydavo kaip meno kūrinius. Tad norėjome ir patiems gyventojams parodyti, kokį turtą jie turi", – pasakojo D.Lanauskas.

Skatina parodyti grožį

Jis tikisi, kad restauruotos durys taps ne tik pavyzdiniu eksponatu, bet ir paskatins kitus kauniečius investuoti į šių akcentų atkūrimą bei parodyti tikrąjį tarpukario durų grožį. Viliamasi, kad ir miesto valdžia ryšis prisidėti prie durų restauravimo darbų. Šiuo metu pagal paveldotvarkos programą gyventojai gali tikėtis paramos pastatų fasadams tvarkyti, o durų ir langų restauravimas į šią programą neįeina.

"Jei būtų priimtas politinis sprendimas, kad miesto savivaldybė remia iki 50 proc. durų restauravimo darbų, paskatintų žmones atkurti ir mažosios architektūros elementus", – įsitikinęs "Gražinkime Kauną" vadovas.

V.Putvinskio g. 32-ojo namo durys restauruojamos iš kelių šaltinių lėšų. Dalis restauracijai reikiamos sumos skirta iš "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" rengiamos programos "Modernizmas ateičiai". Patys namo gyventojai pridėjo simbolinę pinigų sumą. Anot D.Lanausko, rinkti pinigus iš gyventojų buvo nuspręsta, kad jie jaustų atsakomybę už tarpukario modernizmo detalių išsaugojimą. Šio pastato pagrindinių durų restauravimas kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

"Visada name būna koks nors ambasadorius, kuris viskuo domisi, tvarko. Šiame name gyvena architektas Vaidas, tad daugiausia durų restauravimo klausimų derinome su juo. Tačiau pasitaikė ir tokių gyventojų, kurie klausė, kodėl jų lauko duris pavogėme. Kai išaiškinome, kad restauruosime, visi liko patenkinti", – sakė pašnekovas.

"Gražinkime Kauną" vadovas D.Lanauskas organizuoja ekskursijas, kurių metu kauniečiai bus supažindinami su modernistinėmis durimis. Jų tikslas – parodyti durų grožį. Vieną ekskursijų "Gražiausios Kauno durys plius: Naujamiestis" planuojama surengti šeštadienį, gegužės 26 d. Ji prasidės būtent nuo V.Putvinskio gatvės modernizmo pavyzdžio.

Kruopštus darbas

V.Putvinskio g. 32-ojo namo durys šiuo metu restauratorių rankose. Jie jau nuvalė sovietmečiu užteptus dažus, atkurtos seniau prarastos durų detalės.

"Sovietmečiu buvo mada viską, kas gražu, uždažyti juodai, nors čia buvo autentiškai lakuotos, ąžuolu faneruotos durys. Visus tuos juodus dažus nuvalėme ir atsivėrė ąžuolo faneruotė. Kadangi iš lauko pusės ji buvo beveik sunykusi dėl dažų, atmosferos poveikio, mes naujai uždėjome faneros lukštą. Kadangi esame restauratoriai, lukštas taip pat yra ne naujas, o apie pusės amžiaus senumo. Stengiamės naudoti kuo natūralesnes medžiagas ir viską atliekame pagal senąsias technologijas", – pasakojo bendrovės "Mokmedis" vadovas Kęstutis Cikanas.

Prie durų varčių restauratoriai darbuojasi dirbtuvėse, o vietoje atliekami tik nedidelių durų detalių atkūrimo darbai, tad kol kas laiptinę dengia plėvelė. Ant restauratorių stalo guli dvi durų varčių dalys. Pagrindinė didžioji, pro kurią eina žmonės, ir mažoji. Darbus atliekantys kauniečiai pasakojo, kad mažojoje dalyje reikėjo atlikti ir implantacijos darbų. Tose vietose, kur buvo keista spyna, jau beveik nebuvo autentiškų durų pagrindo, todėl reikėjo atsivėrusius tarpus užlopyti.

"Pagal esamą konstrukciją implantuojame tokias medžiagas, kokios ir buvo: fanera, pušies ir ąžuolo mediena bei ąžuolo drožtinis lukštas. Po to paviršių nušveičiame ir padengiame laku. Restauravimas yra tarsi detektyvas. Kai viską nuvalai, reikia surasti tokias pat medžiagas", – darbo eigą nupasakojo restauratorius.

Atrasti perliukai

K.Cikanas pasakojo, kad ant senųjų durų išorinės pusės buvo numatytos skardos, tad jos mėginiai atiduoti į laboratoriją tam, kad būtų nustatytas lydinys. Tačiau po skarda yra išlikusi natūrali durų spalva.

"Spėju, kad A.Smetonos laikais, kai buvo gamintos šios durys, kad nereikėtų išpilti lako likučio, tai jį sutepė ant šio pusvarčio. Kaip sakau, teptuką nuvalė. O mums tai yra didelė vertybė, nes turime natūraliai išlikusią spalvą ir medžiagą, nes po skarda jos beveik nepaveikė saulės spinduliai", – sakė specialistas.

Jis tikino, kad išlikusi spalva labai svarbi, nes kaip tik laboratorijoje kuriami atitinkami atspalviai ir taip bus nulakuotos visos durys. Šias V.Putvinskio g. 32-ojo namo duris bus galima atkurti beveik 100 proc. Nebus tik vienos autentiškos detalės – spynos. Ji nėra išlikusi, o ir patys namo gyventojai yra investavę savo lėšų į modernią ir saugią spyną, todėl restauratoriai nieko su šiuo akcentu ir nedarys. Tačiau ir be spynos yra ir daugiau dėmesio vertų restauruojamų durų detalių.

"Radome senosios spynos pėdsakų, kuriuos pagal restauravimo taisykles, paliekame tam, kad jei ateityje dar reikės restauruoti, būtų galima matyti, kaip buvo iš tikrųjų", – kalbėjo restauratorius K.Cikanas.

Radome senosios spynos pėdsakų, kuriuos pagal restauravimo taisykles, paliekame tam, kad jei ateityje dar reikės restauruoti, būtų galima matyti, kaip buvo iš tikrųjų.

Jis pasakojo, kad net specialiai iš Vokietijos teko užsakyti medvaržčius, nes reikia, kad atitiktų ne tik ilgis, storis, bet ir forma. Restauratoriams teko galvas apsukti ir dėl stiklų. Paaiškėjo, kad dabartinės įmonės, nors ir turi naujausias technologijas, negali išpjauti modernistinėms durims reikalingų įnoringų formų. Tad teko nemažai paieškoti, kas galėtų padaryti reikiamo storio ir formos stiklus.