Netektų kiemo

Kauno savivaldybės administracija praėjusių metų lapkritį patvirtino sklypo prie pastatų V. Putvinskio g. 28B, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą. Netoli Žaliakalnio funikulieriaus esančiu kiemu iki šiol dalijasi ne tik V. Putvinskio g. 28B namo gyventojai, kurie parengė sklypo projektą, bet ir dar trijų namų – V. Putvinskio g. 24, 26 ir 28A. Didžiausias pagal butų ir gyventojų skaičių yra 26 numeriu pažymėtas pastatas.

„Kauno diena“ balandžio mėnesį rašė apie šio kiemo gyventojų rūpesčius. „Esmė tokia, kad mes netenkame kiemo. Pagal architektų paskaičiavimus ir parengtą žemės sklypo prie V. Putvinskio g. 28B namo projektą čia liks vietos vienam automobiliui, visa kita bus tiesiog pravažiavimas“, – įsitikinęs šio namo bendrijos pirmininkas Eimantas Lukošius.

Daugiabučio bendrijos nariai kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno savivaldybės patvirtintą projektą. Žmonės neslėpė nerimo, mat neramumai jų kieme prasidėjo, kai butą sklypą parengusiame name įsigijo Seimo narės Laimos Mogenienės šeima.

„Kauno dienos“ kalbinta Seimo narės dukra Vilija Mogenytė tvirtino, kad sklypo planas reikalingas tam, kad namas galėtų pretenduoti į kompensaciją dėl fasado remonto.

Tačiau akį rėžė tai, kad pagal parengtą projektą pretenduojama į maždaug 900 kv. m. Toks sklypas, gyventojų nuomone, gerokai viršija paprastai skiriamą žemės sklypo plotą, reikalingą namui eksploatuoti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo vietovėje susiklostęs itin tankus užstatymas, todėl minėtiems statytiniams eksploatuoti neužtenka suformuoti atitinkamo dydžio sklypo ploto, koks paprastai būtų reikalingas, jei būtų pakankamai žemės.

Gynė projektą

Atsakovė šioje byloje Kauno savivaldybės teisininkė, gindama patvirtintą žemės sklypo projektą, rėmėsi panašiais argumentais, kuriuos „Kauno dienai“ buvo išsakęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Jis nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas įsakymą „Dėl žemės sklypo prie statinių V. Putvinskio g. 28B, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, rėmėsi ne tik iniciatorių, t. y. minėto namo gyventojų, prie prašymo pateikta schema, bet ir inventoriniais naudojamo sklypo duomenimis, kuriuose apie 1 309 kv. m sklypas prie pastatų V. Putvinskio g. 28B yra neracionalios formos, kaip ir pateiktoje schemoje. Be to, projekte formuojamas žemės sklypo dydis yra apie 906 kv. m, identiškos formos, kaip ir pradinėje schemoje.

„Atkreipiame dėmesį į tai, kad planuojamame sklype numatyta apie 243 kv. m kelio ir pėsčiųjų servitutų, kurie yra optimalūs įvertinant gretimų teritorijų poreikius ir yra apsunkinimas sklypo naudotojams“, – projekto rengėjus užtarė N. Valatkevičius.

Rėmėsi ekspertu

Ginčo nagrinėjimo metu teisme ekspertas Giedrius Paužolis paaiškino, kad projektu suformuoto žemės sklypo V. Putvinskio g. 28B ribos apima ne tik pastato šio namo faktiškai naudojamą, bet ir kitų pastatų, t. y. kaimyninių namų bendrai naudojamą teritoriją – įvažą, kelią, aikštelę. Dėl šios priežasties žemės sklypas apribojamas net 243 kv. m plotą sudarančiais kelio servitutais.

Be to, projektu suformuoto žemės sklypo V. Putvinskio g. 28B servitutais neapribota teritorija yra itin netaisyklingos formos, smailėjanti, artima ne stačiakampiui, o trikampiui, nepatogi naudotis, nepatraukli estetiškai, jei, tarkime, būtų nuspręsta ją apsitverti.

Regionų apygardos administracinis teismas, įvertinęs eksperto G. Paužolio paaiškinimus ir teisės aktų reglamentavimą, konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju suformuotu žemės sklypo projektu nebuvo įvertintos istoriškai jau susiformavusios, tankiai užstatytos ginčo teritorijoje egzistuojančios objektyvios faktinės aplinkybės, t. y. kad ginčo teritorija buvo naudojama kartu visų joje esančių pastatų V. Putvinskio g. 24, 26, 28B naudotojų ir yra iš esmės per maža užtikrinti visų šių pastatų eksploatavimo poreikius.

Taip pat suformavus nepagrįstai per didelį žemės sklypą, į kurio ribas pateko kitų gretimų pastatų V. Putvinskio g. 24, 26, 28B naudotojų ir savininkų bendrai naudojama teritorija, buvo neabejotinai pažeisti reikalavimai dėl žemės sklypo racionalių ribų nustatymo ir kitų gretimų statinių naudotojų ir savininkų teisės naudotis jiems priklausančiais statiniais ginčo teritorijoje.

Teismo sprendimas naikinti Kauno savivaldybės patvirtintą projektą kaip nepagrįstą ir neteisėtą dar gali būti apskųstas.