- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atlikta: K.Šukis ir R.Kačkutė su K.Skučo pomirtiniu apdovanojimu ir jį liudijančiu dokumentu.
-
Palinkėjimas: K.Šukis norėtų, kad beveik 80 metų JAV saugoti daiktai primintų ne tik K.Skučą, bet ir Lietuvą ištikusią tragediją.
-
Vertino: šį laikrodį, pasak K.Šukio, jo mama, K.Skučo dukra, nešiojo ant kaklo.
-
Išliko: K.Skučui kolegų Maskvoje 1938 m. padovanotas sidabrinis portsigaras, asmeninė pypkė, laikrodis.
-
Išliko: K.Skučui kolegų Maskvoje 1938 m. padovanotas sidabrinis portsigaras, asmeninė pypkė, laikrodis.
-
Išliko: K.Skučui kolegų Maskvoje 1938 m. padovanotas sidabrinis portsigaras, asmeninė pypkė, laikrodis.
Lietuvos vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo, sušaudyto Maskvoje 1941 m., anūkas Kazys Šukis padovanojo Lietuvos nacionaliniam ir Vytauto Didžiojo karo muziejams asmeninių senelio daiktų bei vertingą ordiną.
K.Šukis padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM) Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus 2006 m. vasario 16-ąją jam įteiktą gen. K.Skučui po mirties skirtą vieną aukščiausių pagal reikšmę Lietuvos karinį valstybės apdovanojimą – Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių. Pasak LNM direktorės Rūtos Kačkutės, tai ypatingas eksponatas – LNM iki šiol buvo saugomi tik trys tokio laipsnio apdovanojimai. K.Šukis, po trylikos metų grąžinęs į Lietuvą namie saugotą garbingą savo senelio apdovanojimą, sakė, kad jo motina apsiverkė, kai 2006 m. išvydo šį tėvo ištikimybės Lietuvai, savo pareigai įvertinimą.
Priminsime, kad minėtas Vyčio Kryžiaus ordinas skiriamas asmenims, pasižymėjusiems didvyriška narsa ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę. Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. juo apdovanoti 69 asmenys, tarp jų: Sausio 13-osios aukos, Medininkų pasienio poste 1991 m. žuvę pareigūnai, Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Povilas Plechavičius, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Juozas Lukša-Daumantas ir kiti. Didžioji dalis ordinų įteikti po mirties. Gyviems esant ordinai įteikti tik Tomui Šernui ir Vytautui Landsbergiui.
Po vizito Lietuvos nacionaliniame muziejuje, K.Šukis su žmona ir kartu su draugais iš JAV lankėsi Kaune, apžiūrėjo vietas, kuriose įamžintas K.Skučo atminimas. Vytauto Didžiojo karo muziejuje šiltai sutikti svečiai susidomėję apžiūrėjo S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui per Atlantą skirtą parodą, oranžinės paukštės "Lituanica" likučius po katastrofos, pagarbiai muziejuje eksponuotus asmeninius gen. K.Skučo ir jo šeimos daiktus. Šią ekspoziciją K.Šukis praturtino vertingais eksponatais, atsivežtais iš JAV.
"Dovanodamas raižytą medinę "Bruyere" firmos asmeninę K.Skučo pypkę, auksinį "Longines" firmos kišeninį laikrodį ir sidabrinį talpų portsigarą, išsiskiriu su mūsų šeimai brangiais daiktais, kurie priklausė mano seneliui ir kuriuos pasiėmė iš namų K.Skučo žmona su dukromis, kai buvo priverstos palikti Lietuvą. Beje, tą kišeninį K.Skučo laikrodį mano mama nešiojo ant kaklo. O ant portsigaro paviršių išgraviruoti įvairių šalių karo atašė, dirbusių su K.Skuču 1934-1938 m. Maskvoje, parašai. Dovanodamas šiuos asmeninius mano senelio daiktus, noriu, kad lietuviai nenustotų domėtis istorija, kad šie daiktai primintų ne tik K.Skučą, bet ir skaudžias Lietuvos istorijos pamokas", – sakė K.Šukis, įteikdamas dovanas VDKM direktoriui Kęstučiui Kuršeliui.
Žvilgsnis į K.Skučo biografiją
Kazimieras Skučas gimė 1894 m. kovo 13 d. Mauručiuose, mokėsi Petrogrado pedagogų institute, 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Baigęs Vytauto Didžiojo karininkų ir Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus, 1924 m. tapo Generalinio štabo Operacijų skyriaus viršininku, 1926 m. – Kauno įgulos komendantu, 1928 m. – II pėstininkų divizijos vadu, Kauno įgulos viršininku, įsteigė ir redagavo leidinį "Kardas".
1934–1938 m. – Lietuvos karo atašė Rusijoje, 1939 m. tapo brigados generolu, Lietuvos karininkų ramovės pirmininku.
1939–1940 m. dirbo vidaus reikalų ministru paskutiniuose dvejuose ministrų kabinetuose.
1940 m. birželio 15-ąją Sovietų Sąjungos ultimatumu, visų pirma, pareikalauta suimti ir teisti vidaus reikalų ministrą K.Skučą ir Saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį. Prezidentas Antanas Smetona kategoriškai atsisakė tai vykdyti – juk negalima bausti pareigūnų už tai, kad jie vykdė oficialią vyriausybės politiką. Tačiau Vyriausybė ultimatumą priėmė, suėmė K.Skučą su A.Povilaičiu ir įkalino juos Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Juos tardant paaiškėjo, kad SSRS jiems mesti kaltinimai nepasitvirtino. Tačiau, prasidėjus planingai Lietuvos okupacijai ir 1940 m. birželio 19-ąją iš kalėjimo paleistą Antaną Sniečkų paskyrus Valstybės saugumo departamento direktoriumi, K.Skučas drauge su vienuolika aukščiausių tarpukario Lietuvos saugumo ir karinės žvalgybos pareigūnų liepos 23-iąją buvo išvežti į Maskvą, į NKVD centrinę būstinę. SSRS Aukščiausiojo teismo Karinė kolegija 1941 m. liepos 8 d. paskelbė K.Skučui mirties nuosprendį, kurį įvykdė liepos 30-ąją Butyrkų kalėjime ir, išvežę nužudytąjį į specialųjį NKVD objektą Komunarka pamaskvėje, slapta užkasė. Tarptautinės organizacijos "Memorialas" pastangomis prieš kelerius metus tos sušaudytųjų užkasimo vietos buvo nustatytos, o K.Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė parsivežtą iš Komunarkos žemę kapsulėje iškilmingai užkasė generolo tėviškę ženklinančiame memoriale Mauručiuose.
K.Skučo žmona Stefanija su dukromis (visos trys jau mirusios) 1940 m. birželio 15-ąją pasitraukė į Vokietiją, vėliau – į JAV. 1990 m. K.Skučą reabilitavo Lietuvos generalinė prokuratūra, o 1992 m. – Rusijos vyriausioji Karinė prokuratūra.
Atminimo įamžinimas
1991 m. liepą, pažymint K.Skučo žūties 50-metį, prie buvusio tarpukariu Vidaus reikalų ministerijos pastato K.Donelaičio gatvėje atidengta paminklinė lenta (bareljefo autorius skulptorius Bronius Zalensas). 2004 m. rudenį ši lenta buvo pavogta, o 2010 m. liepos 30 atkurta (skulptorius Stasys Žirgulis).
1994 m., minint 53-ąsias generolo žūties metines, Veiveriuose, Kančių kalnelyje, iškilo ąžuolinis stogastulpis K.Skučui ir A.Povilaičiui atminti (skulptorius Alfonsas Vaura).
1994 m. Aleksoto mikrorajone, Birutėje, viena gatvė pavadinta K.Skučo vardu.
2016 m. liepos 30-ąją Mauručiuose, pasodintame parkelyje, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas K.Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo 75-mečiui pažymėti.
2017 m. spalio 27-ąją čia buvo įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo kūno užkasimo vietos Komunarkoje.
2019 m. sukurtas dokumentinio televizijos serialo "Traukinys į mirtį" filmas, skirtas K.Skučui (režisierius Virgilijus Kubilius)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aviacijos šventės finalas: akrobatinis šou ir N. Bunkės dainos18
Kauno aviacijos šventė dovanojo žiūrovams nematytus reginius, aviatorių akrobatinius šou, o finaliniu akordu tapo Natalijos Bunkės koncertas. ...
-
Aviacijos šventė Kaune: paganyti akis galima ne tik žvelgiant į dangų, bet ir ant žemės10
Dar galite spėti į S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome vykstančią Aviacijos šventę ne tik pasigėrėti dangaus virtuozų atliekamais akrobatiniais triukais, o ir sudalyvauti Natalijos Bunkės koncerte. ...
-
Gyvybės langelyje Kaune žiemą palikta mergaitė rado naujus namus3
Gyvybės langelyje Kaune pernai gruodį rasta dvejų metų mergaitė rado naujus namus – ją ketina įvaikinti dabar globojanti šeima. ...
-
Primena: nuo rugpjūčio už pravažiavimą Senamiesčiu teks susimokėti75
Siauras senamiesčio gatveles kelionėms trumpinti besirenkantys vairuotojai raginami susimąstyti ir šio įpročio atsisakyti. Priešingu atveju nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) teks susimo...
-
Šokas dėl pradingusių bilietų į E. Sheerano koncertą: pasiteisinimas – daugiau nei juokingas
Bilietais į Edo Sheerano šou, kaip jo rekordinio turo „+ - = ÷ x Tour“ („The Mathematics Tour“) dalį su unikalia kvapą gniaužiančią 360° scena, prekiauti pradėta dar pernai spalį. Tačiau ne visi pirmieji bilie...
-
Baimė daugiabutyje: pasijuto lyg puolama45
Ar gali namo administratorius kelti nerimą? Devynaukštyje butą prižiūrinti moteris sakė nuolat jaučianti baimę ir spaudimą. Namą administruojanti bendrovė „Civinity“ atkerta: viskas gerai. ...
-
Kaune leitenanto laipsnį gavo pusšimtis kariūnų15
Šiandien Kaune leitenanto laipsniai suteikti 48 Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM) baigusiems Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kursų klausytojams. Aštuonios merginos ir 40 vaikinų sėkmingai baigė trejų metų kurs...
-
Prapliupus lietui bei pasigirdus griaustiniui – kauniečių džiaugsmas: atgaiva gamtai ir kūnui!1
Skirtinguose šalies miestuose ir miesteliuose prapliupęs, o kai kur net gatves skandinęs lietus neaplenkė ir Kauno bei jo apskrities. Būta ir griaustinio, žaibų. ...
-
„Kauno diena“ pristato „Kauno detales“: nežinomas Maironio namas ir didvyrių karo lakūnų istorijos2
„Kauno detalių“ video pasakojimai – „Kauno dienos“ portale! Vienas šio projekto tikslų – kad patys kauniečiai geriau pažintų ir dar labiau pamiltų savo miestą. Nes, kaip sako „Kauno detalių“ įkūr...
-
Šalia Pelėdų kalno iškilo bronzinė J. Zikaro skulptūra10
Mieste daugėja skulptoriaus Artūro Žilinsko pėdsakų: viešąsias miesto erdves papuošė dar vienas autorinis darbas. Naujasis „Kauno akcentas“ skirtas vienam pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesoriui Juozui Zikaru...