Memorialinė sodyba-muziejus

T.Ivanausko įdukra E.Baltuškevičienė išsaugojo šią unikalią vietovę, įsikūrusią Akademijos seniūnijoje ant Nemuno šlaito prieigų – su retų augalų kolekcija, dalimi akademiko sodintų senųjų obelų veislių sodo. Po sodybos įkūrėjo mirties, 1973 m., E.Baltuškevičienės iniciatyva Obelynėje buvo įrengta T.Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus.

Kol mes su vyru gyvi, užkardai ir spynos pakeliui į visiems atvirą T.Ivanausko sodybą nekabos.

"Kol mes su vyru gyvi, užkardai ir spynos pakeliui į visiems atvirą T.Ivanausko sodybą nekabos", – yra sakiusi E.Baltuškevičienė. Ji buvo pasirašiusi sodybos panaudos sutartį su Kauno rajono savivaldybe, paversdama šį objektą visiškai atviru visuomenei – čia buvo įsteigtas Kauno rajono muziejaus padalinys. Sodybą paveldėję Eleonoros vyras Algirdas Baltuškevičius ir jų sūnūs Tadas ir Raimondas laikosi tokios pačios nuomonės: sodyba turi likti atvira visuomenei.

"Mes gražiai sugyvenom, vienas prie kito buvom prisitaikę. Taikiai pragyvenom kartu 60 metų ir vienas kitam nenusibodom. Dėl to dabar aš jos labai pasiilgstu", – prisipažįsta prieš mėnesį žmoną palaidojęs A.Baltuškevičius. 84-erių vyras atsuka laiko juostą atgal. "Susipažinom su Eleonora būdami studentais. Kai aš buvau šeštame kurse, susituokėme – vestuves iškėlėme kuklias, studentiškas. Šiemet sausio mėnesį suėjo 60 metų nuo tos dienos. Deimantinį vestuvių jubiliejų planavom atšvęsti vasarą – tikėjomės, kad Eleonoros sveikata pagerės. Nespėjom", – versdamas seną fotoalbumą, iš kurio nuotraukų šypsosi du jauni žmonės, atsidūsta pašnekovas.

Puse etato muziejininkas

Ruošiantis kurti bendrą gyvenimą, tuometis Kauno medicinos instituto studentas A.Baltuškevičius buvo supažindintas ir su T.Ivanausku, ir su tikrąja Eleonoros šeima. "Eleonora buvo kilusi iš Pyplių – 3 km nuo Obelynės, einant tiesiai per mišką. Tėvai, auginę dešimt vaikų, ateidavo į profesoriaus sodybą padėti dirbti įvairius darbus. Eleonora labai pamėgo čia augintus gyvuliukus, paukščius. Tai pastebėjęs profesorius su žmona Honorata pasiūlė tėvams mergaitę paaugint. Tėvai sutiko, o paskui T.Ivanauskas ją įsidukrino", – istoriją, kaip Eleonora tapo Ivanauskaite, prisimena našlys.

Šeimininkauti sodyboje jam padeda Kauno rajono muziejaus samdomas ekologas, prižiūrintis sodybos augalus. "Po Eleonoros mirties teko man pačiam pradėti dirbti – esu puse etato muziejininkas", – prisipažįsta seniai į pensiją išėjęs gydytojas reumatologas.

Senajame sodybos name išsaugota autentiška aplinka: T.Ivanausko darbo kambarys, darbo stalas.

Čia saugomi vertingi eksponatai – gyvatės oda įrišta profesoriaus knyga apie ekspediciją į Braziliją, šaudymo varžybose jo žmonos Honoratos laimėtas kavos servizas. Gausūs gamtininko medžioklės, žūklės trofėjai atiduoti T.Ivanausko zoologijos muziejui, Obelynėje liko keletas, tarp jų – 1905 m. būsimo akademiko sumedžioto briedžio galva.

Gausu retų medžių

Obelynės parke gausu garsaus gamtininko sodintų retų medžių: veši tulpmedžiai, japoninis puošmenis, ginkmedis, pelkinis ąžuolas, kurilinis maumedis. Dalis vertingojo T.Ivanausko įveisto sodo prieš keletą metų buvo sunaikinta. Akademiko sūnui jam Eleonoros padovanotą parko dalį pardavus, naujieji savininkai iškirto T.Ivanausko sodintas senųjų lietuviškų veislių obelis – čia ruoštasi statyti gyvenamuosius namus. Istorinio sodo naikintojų tąkart nesustabdė nei Kultūros paveldo departamentas, kuris Obelynės parką yra paskelbęs nacionalinio lygio kultūros vertybe, nei Aleksandro Stulginskio universitetas, žadėjęs, bet neradęs lėšų žemės sklypams iš privačių savininkų išpirkti, nei kitos institucijos. Prieš ketverius metus Kultūros paveldo departamentas saugotiną parko teritoriją sumažino perpus – nuo 8 iki 4 ha. Naujiesiems savininkams priklausantis plotas – su Obelynės gatve besiribojanti parko dalis, iškirstasis sodas – nebepatenka į kultūros paveldo objekto teritoriją.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Neseniai mus palikusi Eleonora Baltuškevičienė – nepaprasta, aristokratiškos sielos asmenybė. Savo meilę gimtajam kraštui ji rodė ne žodžiais, o veiksmais. Šios moters kilnus poelgis leido Obelynės sodybą atverti Kauno rajono ir visos Lietuvos žmonėms. Nedaug yra žmonių, kuriems visuomenės interesas yra aukščiau už materialinį gėrį. Eleonora buvo viena tokių. Tik jos dėka unikali vieta, jos įtėvio, žymaus gamtininko profesoriaus T.Ivanausko sodyba bus išsaugota ateities kartoms. Todėl E.Baltuškevičienės vardas bus amžiams įrašytas į mūsų istoriją ir žmonių atmintį.