"Kiekvienam pacientui privalome padėti taip, kaip padedame savo pačiam artimiausiam žmogui", – Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė moko savo pavaldinius.

Vadovė mato, kas vyksta

"Štai iškvietimas į Garliavą, A.Baranausko gatvę. Gautas 10.05 val., brigada išvyko 10.07. Važiuoja su įjungtais garso ir šviesos signalais", – sėdėdama savo darbo kabinete ir žiūrėdama į kompiuterio monitorių konstatuoja Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Monitoriaus ekrane – raudonos, žalios ir geltonos spalvos stulpeliai. Jie kinta, kiekviena spalva turi savo reikšmę – atspindi greitosios medicinos pagalbos brigadų veiksmus: jos budi ir laukia iškvietimo, važiuoja į jį, teikia pagalbą ligoniui ar veža jį į ligoninę. Kitame informacijos lange atsispindi konkretūs duomenys: kada iškvietimas gautas, kada išvykta, pas ką, kokia ligonio būklė.

"Tai tarsi tiesioginė transliacija. Štai matau, kad viena brigada dabar yra A.Baranausko gatvėje Garliavoje. O štai 10.24 val. naujas iškvietimas Vilkijos brigadai. Pacientui silpna, jis karščiuoja, sutrikusi sąmonė, – skaito vyr. gydytoja ir sunerimsta, kad automobilis dar nejuda, nes spalva – raudona. – Kodėl nejuda? Jau praėjo pusantros minutės. Va, ką tik išvyko."
Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė lengviau atsikvepia, kad darbas vyksta nepriekaištingai, ir priduria: niekada nebūna, kad medikai baigtų gerti kavą ir tik tada važiuotų pas ligonį.

Arčiau gyventojų

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis turi penkias pastotes. Jos yra tolygiai išdėstytos visame Kauno rajone: Akademijoje (Noreikiškėse), Garliavoje, Vilkijoje, Sitkūnuose ir Girionyse. Domeikavoje pusės brigados krūviu budi uždarosios akcinės bendrovės "Tavo viltis" medikai.

Kaune, Pakraščio g., liko tik administracija. Reforma įvykdyta prieš pusantrų metų, kai Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis įsiliejo į centralizuotą tinklą. Dabar iškvietimus ji gauna iš apskrities dispečerinės, kuri yra Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje.

"Pradžia buvo sunki ir dėl greitosios pagalbos brigadų išskaidymo, ir dėl naujų technologijų. Dabar visi darbuotojai įprato, kad visą informaciją apie kvietimą gauna radijo ryšiu. Kiekviena brigada turi nešiojamąjį terminalą ir stacionarų –  automobiliuose. Supypsi racija – brigada skuba į automobilį ir važiuoja. Taip pagerėjo operatyvumas, pas ligonius nuvykstame greičiau", – džiaugiasi gydytoja N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Anksčiau pastotės buvo Vilkijoje, Garliavoje ir Kaune. Miestas, anot vyr. gydytojos, nėra tinkama vieta rajono greitajai, ji turi būti arčiau gyventojų.

Ilgiau laukti įpratę

"Dabar greitoji pagalba atvažiuoja daug greičiau", – konstatuoja toliausiai nuo Kauno nutolusio miestelio – Čekiškės medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Roma Vareikienė.

Tai, kad Čekiškės ir aplinkinių kaimų gyventojams skubios pagalbos medikų tenka laukti valandą, jų nestebina, nors miestiečiai tokius medikus užverstų skundais. R.Vareikienė sako, kad laukti tenka ir trumpiau, jei Vilkijos pastotėje budinti brigada nebūna išvykusi pas kitą ligonį. Norint, kad pastotėse budėtų po dvi brigadas, reikėtų dvigubai daugiau pinigų. Tiek nėra. Net šeimos gydytojų, dirbančių kasdien, nėra nei Čekiškėje, nei Kulautuvoje. Į šiuos miestelius gydytojai atvyksta kartą ar du per savaitę.

"Gyventojus tai tenkina. Jie ateina pas gydytoją, kai ši atvažiuoja", – paaiškina Kulautuvos šeimos gydytojo kabinete dirbanti bendruomenės slaugytoja Genovaitė Gabrilavičienė.

Jos darbo stažas – 35 metai, ir moteris sugeba padėti gyventojams. Pavyzdžiui, neseniai smarkiai susižalojo žmogus. Slaugytoja G.Gabrilavičienė jį sutvarstė ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Pretenzijų medikė ten dirbantiems kolegoms neturi, sako, kad visuomet atvyksta gana greitai. Gal šiek tiek blogiau rajono gyventojams, kuriuos išgąsdina pakilęs kraujospūdis, kitų lėtinių ligų paūmėjimas, o šeimos gydytojo tą dieną ambulatorijoje nėra. Tuomet sunegalavusieji skambina į greitąją. Tačiau, anot stoties vadovės, labai išauga rizika, kad skubi pagalba vėluos tiems ligoniams, kuriems jos reikia neatidėliotinai, pavyzdžiui, smarkiai susižalojusiems ar ištiktiems infarkto, insulto.

N.Gudžiūnaitė-Bybartienė mato išeitį – lengvų lėtinių ligų paūmėjimo atvejais su savo šeimos gydytoju konsultuotis telefonu. Ji pati yra praktikuojanti šeimos gydytoja, ne vienus metus atidavė ligoniams dirbdama medicinos pagalbos brigadoje.

"Kai mus kviečia – visuomet važiuojame, bet vos sunegalavę gyventojai turėtų pagalvoti ir apie kitus", – pastebėjo rajono Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė.

Nukentėjo darbo metu

"Kiekviena diena yra unikali. Liga gali užklupti netikėtai", – sako skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Jūratė Kėvalienė.

Moters akys sublizga, kai prisimena pergales akistatoje su mirtimi. Štai neseniai, pasakoja medikė, greitoji buvo iškviesta į vieną vidurinę mokyklą. Paauglys berniukas staiga prarado sąmonę. Jį ištiko klinikinė mirtis. J.Kėvalienė padarė daugiau, nei, atrodo, įmanoma.

"Tokiais atvejais tarsi antgamtinių jėgų įgyji. Gaivinome, į pagalbą atvyko Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties reanimacinė brigada. Vėliau išaiškėjo, kad berniukas turėjo įgimtų širdies problemų", – paciento likimu domėjosi medikė ir nepaliauja džiaugtis, kad išgelbėjo dar vieną gyvybę.

J.Kėvalienė pasakoja kaskart patirianti nepakartojamą jausmą, kai tenka priimti naujagimį. Per 23 darbo greitosios medicinos pagalbos tarnyboje metus yra pirmoji paėmusi ant rankų keturis berniukus ir vieną mergytę. Gimdyvės iš rajono ne visada suspėja atvykti į gimdymo namus.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba plačios kvalifikacijos medikai, nors dauguma iš jų – slaugos specialistai, ir tik šeši gydytojai bei septyni paramedikai.
J.Kėvalienė dirba vienoje brigadoje su savo vyru Audriumi. Jis – vairuotojas, tačiau padeda gaivinti, tvarstyti, nešti aparatūrą, kuri yra gana sunki.

Neseniai sutuoktiniai nukentėjo darbo metu. Nuvykę pagal iškvietimą pas propano dujomis apsinuodijusius Noreikiškių gyventojus, nuvežė juos į Kauno klinikas. Priėmimo skyriuje Jūratė susmuko. Audrius jautėsi tvirčiau, bet ir jis jautė pykinimą, galvos svaigulį, silpnumą.

"Vyras nenualpo. Juk jis – vyras", – nusišypsojo Jūratė ir pridūrė, kad pas pacientus namo viduje, kur buvo susikaupęs pavojingas sprogstamasis mišinys, jis buvo trumpiau.
Sutuoktiniai naktį praleido Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus sekimo palatoje. Rytą išsiprašė namo.

"Neįsivaizduoju, kad galiu sirgti, gulėti ligoninėje", – sako medikė.

Neturi teisės įsižeisti

"Nesėkmės atvejus, priekaištus nuolat analizuojame. Mane netgi savigrauža apima: ar tikrai viską padariau", – dalijasi išgyvenimais J.Kėvalienė.

Nuoskaudos, kai būna įžeista, nepagrįstai apkaltinta, nenešioja. "Aš visiems sakau: neturime teisės įsižeisti, o pagalbą kiekvienam privalome suteikti kaip savo artimajam", – chrestomatinę priesaiką duoda greitosios pagalbos stoties vadovė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Kai jos pavaldiniai jaučia, kad pavargo, tampa mažiau pakantūs, lanko psichologinės pagalbos kursus. Pakantumo, supratimo jie prašo ir iš ligonių. Pavyzdžiui, jei reikia sergantįjį vežti į ligoninę ir jis nepaeina, artimieji, kaimynai turėtų padėti jį nunešti į automobilį. Medikai nekalti, kad nešikų jų brigadoje nėra.

Stoties vyr. gydytoja mena nuoskaudą iš tų laikų, kai ji vykdavo pas ligonius. Kartą ilgai nerado namo kaime, medikų niekas nepasitiko ir gydytoja išgyveno dėl vaiko, pas kurį važiavo, sveikatos.

"Mane buvo apėmusi panika nuo to klaidžiojimo. Kai pagaliau namą tarp kalvų ir miško suradome, ačiū Dievui, vaiko būklė nebuvo kritinė, o jo močiutė mums pažėrė priekaištų, kad teko ilgai laukti. Paaiškinus priežastį rėžė, kad rasti ar nerasti – mūsų problema", – prisiminė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Nesutarimai su miestu

Bekalbant su greitosios pagalbos stoties vadove apie darbą ir jo problemas suskambo telefonas. Buvo prašoma atsiųsti greitosios pagalbos medikų brigadą į laidotuves. Ne pagalbai suteikti, o budėti, galbūt kam nors pagalbos prireiks.

Gydytoja N.Gudžiūnaitė-Bybartienė ilgai svarstė, kaip patenkinti šį prašymą. Mokamos paslaugos teikiamos, viena brigados darbo valanda įkainota 75 litais, vienas kilometras kelio – 1,20 lito. Tačiau šią paslaugą reikia užsisakyti iš anksto, kaip ir ligonių pervežimus, budėjimus per renginius, kad nebūtų sutrikdytas stoties darbo  grafikas.

"Kai mūsų toks darbas, juolab įtemptas, atsakingas, galėtų mus išleisti į užtarnautą poilsį anksčiau, kaip policininkus ar ugniagesius", – svarsto skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė J.Kėvalienė.

Dar greitosios medicinos pagalbos medikai norėtų, kad miesto ligoninių priėmimo skyrių darbuotojai neignoruotų Kauno rajono gyventojų.

"Vėl rajonas", – nuolat priekaištaujama atvežusiesiems pacientą į  Kauno klinikinę ligoninę. Ne Kauno klinikas, patikslina greitosios medikai. Pagal nustatytą tvarką ligoniai vežami į artimiausią ligoninę arba į universitetinę, jei ligonio būklė yra sunki ar reikia specifinio ištyrimo.

"Jei leidžia paciento būklė, atsižvelgiame ir į paciento pageidavimą", – pabrėžia Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.
15113 – tiek medikų iškvietimų pernai užregistruota Kauno rajone: iš jų 698 dėl nelaimingų atsitikimų, 9 tūkst. – ūmiai susirgus, 3264 dėl lėtinių susirgimų, 1115 – pervežti ligonius.