Perka tai, kas jau įdiegta

Kauno miesto savivaldybės administracija buvo paskelbusi, kad atviro konkurso būdu perka automatizuotų šilumos punktų kontrolės ir valdymo sistemų įrengimo paslaugas 30-yje Kauno miesto vaikų lopšelių-darželių ir mokyklų.

Nurodyta, kad bendra pasiūlymo kaina neturi viršyti 150 tūkst. eurų su PVM. Vadinasi, vienai įtaigai nusiteikta skirti iki 5 tūkst. eurų. Ir tai – tik dvejiems metams. Specialistų vertinimu, tai ne kas kita, kaip mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas.

Daugumos, o gal net ir visų 30-ies nurodytų švietimo įstaigų šilumos punktai yra modernizuoti. Tą "Kauno dienai" patvirtino ir pačios švietimo įstaigos.

"Savaitgaliui šiluma primažinama automatiškai. Dienomis, kai šilčiau, šildymas irgi automatiškai sumažinamas", – teigė darželio "Ežiukas" vadovė Irma Žilinskienė. Ši ugdymo įstaiga renovuota prieš ketverius metus. "Iki 2014 m. įstaigos patalpos buvo labai prastai šildomos", – kalbėjo direktorė. Anot jos, anksčiau patalpose, esančiose vienoje darželio pusėje, būdavo normali temperatūra, kitoje – per karšta arba per šalta.

Kauno lopšelio-darželio "Žingsnelis" direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Asta Stoškelytė pasakojo, kad šilumos punktas buvo renovuotas maždaug prieš trejus metus, ir įstaigoje temperatūra taip pat reguliuojama automatiškai pagal oro sąlygas lauke. "Yra termoreguliatorius, bet temperatūrą, jeigu per šalta ar per karšta, galime ir patys pasireguliuoti kiekvienoje patalpoje", – aiškino A.Stoškelytė.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Daiva Trimailovienė žurnalistus informavo, kad renovuojant progimnaziją buvo atnaujintas ir šilumos punktas. "Šiluma automatiškai nustatoma – reguliuojama pagal tai, ar diena, ar naktis, ar išeiginės", – teigė pavaduotoja.

Kauno Rokų gimnazijos šilumos punktas renovuotas šiemet. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams Ramunė Tamulionienė patvirtino, kad šiluma įstaigoje automatiškai mažinama ir didinama.

Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymo aprūpinimui Daiva Kikienė, kaip ir dar ne vienos įstaigos, į kurią kreipėmės, atstovai, "Kauno dienai" taip pat teigė, kad viskas vyksta automatiškai.

"Jeigu ne visose, tai daugumoje iš 30-ies ugdymo įstaigų šilumos punktuose jau yra sumontuota beveik visa savivaldybės planuojama pirkti įranga. Nėra tik telemetrijos įrenginio, vidaus patalpų mikroklimato jutiklių ir patalpos temperatūros jutiklių", – komentavo žurnalistus šiais klausimais konsultavę energetikos specialistai.

Daugumos iš visų savivaldybės atsirinktų ugdymo įstaigų šilumos punktai buvo modernizuoti prieš 3–5 metus tiek, kiek leidžia pasirinkta šildymo sistema. "Daugiau juose automatizuoti nėra ką. Norint visiškai automatizuoti šildymo sistemą, reikalinga kiekvienoje patalpoje įrengti jutiklius ir radiatorių reguliatorius, o tai milžiniškos investicijos, ir toks sistemos modelis šiuo atveju nėra perkamas", – teigė specialistai.

Savivaldybė šiemet užsimojo pirkti sistemą, kuri susideda iš techninės įrangos, programinės įrangos ir jos palaikymo. Pagal pirkimo sąlygas numatyta, kad į kiekvieną nurodytą įstaigą bus reikalinga pristatyti ir sumontuoti šilumos punkto valdiklį, lauko temperatūros jutiklį, įleidžiamą temperatūros jutiklį karšto vandens temperatūrai matuoti, telemetrijos įrenginį, vidaus patalpų mikroklimato parametrų jutiklį, temperatūros jutiklius patalpos temperatūrai matuoti, paviršinį temperatūros jutiklį šilumnešio temperatūrai matuoti.

Sutaupys nieko nekeisdami?

Žinodami, kad ir dabar tikriausiai visi šilumos punktai turi beveik visas nurodytas technines galimybes, ir jomis naudojamasi, tai yra, šildymo sezono metu savaitgaliams daugumoje iš 30-ies į modernizavimo sąrašą įtrauktų vaikų darželių, mokyklų jau maždaug keleri metai kaip užprogramuojama palaikyti žemesnę nei darbo dienomis temperatūrą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Romaldo Rabačiaus pasiteiravome, kaip įdiegus savivaldybės nurodytas minėtas sistemas bus dar labiau taupoma nei dabar, tai yra, kur slypi perkamų sistemų gėris.

"Iš pradžių aš irgi buvau skeptiškas. Bet ypač vaikų darželiuose, jeigu savaitgaliui išjungiama šiluma, pirmadienį reikia žiūrėti, kad vaikai neateitų į šaltas klases, kokia temperatūra koridoriuose. Ten, kur buvo eksperimentai, per mėnesį objekte gal kažkur po tūkstantį eurų sutaupoma", – bandė aiškino direktoriaus pavaduotojas apie tai, kas jau yra įgyvendinta.

Anot jo, bus sutaupoma, nes automatiškai bus sumažinamas šildymas, jeigu lauke atšilo, ir šildoma daugiau, jeigu atvėso. "Dabar viskas priklauso nuo ūkvedžio. Jeigu yra geranoriškas ir penktadienį kur nors nenuklydo, jis šilumą prisuka. Jeigu iš viso doras žmogus, sekmadienį jaučia pareigą ir ateina arba kažką įpareigoja ateiti ir atsukti. Jeigu ne, darželis visu tempu šildomas ir savaitgalį. Dabar tas žmogiškas faktorius bus nereikalingas. Viską darys automatai. Prie kompiuterio sėdės žmogus. Eksploatacines išlaidas mokėsime, bet kelis šimtus per visą miestą. Nieko nekeisdami sutaupysime, kad nereikėtų šildyti oro, lauko ir tuščių patalpų", – kalbėjo R.Rabačius.

Jis tvirtino, kad investicijos atsipirks per dvejus metus. "Investicija į mokyklą, darželį ten 5 tūkst. eurų. Nešiojamasis kompiuteris, keli varikliukai ant sklendžių užsideda. Sistemas prižiūrės bendrovė. Dabar prižiūri nemokamai, paskui pasirašysime sutartį. Metams mokėsime labai nedaug. Mėnesiui gal kelis šimtus, panašiai kaip saugos firmai", – dėstė R.Rabačius, nors visos tai leidžiančios techninės galimybės ugdymo įstaigose, kurias norima tobulinti, jau yra.

Kyla klausimas, kodėl planuojama pirkti įrangą, jeigu didesnė jos dalis jau yra nupirkta ir sumontuota įstaigose?

"Taip pat kyla klausimas, kiek savivaldybės administracija apskritai susipažinusi su procesais, kadangi modernizuotuose šilumos punktuose jau nebėra žmogiškojo faktoriaus – tokie šilumos punktai yra valdomi automatinių valdiklių", – dėstė energetikos subtilybes išmanantys specialistai. Automatinius valdiklius programuoja šilumos punktus prižiūrinčios bendrovės, šiuo atveju tai yra "Kauno butų ūkis".

"Taip pat pirkimo dokumentuose paminėtos įrangos kaina su montavimo darbais preliminariai turėtų siekti apie 50–60 tūkst. eurų, vadinasi, už priežiūrą bus mokami ne keli šimtai, kaip teigia R.Rabačius, o keli tūkstančiai eurų", – apskaičiavo žinovai.

Anot jų, lyginant su daugiabučių šilumos punktų priežiūra, savivaldybė, sprendžiant pagal pirkti numatytą didžiausią sumą, už darželių ir mokyklų šilumos punktų priežiūrą nusiteikusi mokėti dešimt kartų daugiau.

Specialistų nuomone, sistemos aprašyme daugiausia kalbama apie statistikos kaupimo galimybes. "Vadinasi, sistema už 150 tūkst. eurų perkama kaupti statistikai, kuri niekam nereikalinga, ir vargu, ar savivaldybė turi galimybes ir analitikus, kuriems reikalinga statistika", – komentavo žinovai. Statistiką apie 1 kv. m šildyti reikalingą energiją ir jos kainą įstaigos gauna iš "Kauno energijos".

Be to, kyla klausimas, kas bus po dvejų metų, kai pasibaigs pirkti nurodytas sistemos aptarnavimo laikas? "Sistemos priežiūrai bus konkursas kaip ir dabar. Įrangos niekas neatims. Ji tokia paprasta, kad kitur nepanaudosi. Ant sklendžių – elektrinės pavaros, nešiojamasis kompiuteris, davikliai temperatūrai matuoti. Tiek žinių", – detalizavo R.Rabačius.

Neįmanoma, bet įmanoma?

Dėl išsamesnių komentarų R.Rabačius patarė kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyrius vedėją Raimondą Mačikėną. R.Mačikėnas atsakė tik į savivaldybei patogius klausimus ir taip, kad kai kuriuos atsakymus sunkoka suprasti ir specialistams.

Klausėme, kuo remiantis buvo skaičiuotos galimos sistemų įdiegimo ir priežiūros išlaidos, kaip nustatyta 150 tūkst. eurų suma, kurią savivaldybė sutiktų mokėti? Pasitikslinome, ar šiuo metu minėtų 30-ies įstaigų patalpos jau šildomos reguliuojant temperatūrą jose ne tokiu pačiu principu, kokį planuojama diegti. Kam bus naudojamas inžinerinių sistemų procesų monitoringas, parametrų analizė, kita statistika, kurią skaičiuoti iš surenkamų duomenų pirkti prašomas paslaugų pardavėjas?

"Atskirose, pavadinkime kritinėse patalpose, esantys davikliai nustato reikiamą pagrindinį šilumos kiekį, pagal tos patalpos pageidaujamą temperatūrą. Tai pirmasis šilumos taupymo žingsnis, kadangi, kintant oro sąlygoms, visa šildymo sistema pradeda operatyviai reaguoti į pokyčius ir keisti šiluminį rėžimą", – komentavo R.Mačikėnas.

"Kauno dieną" konsultavę specialistai pastebėjo, kad modernizuotuose šilumos punktuose jau yra prijungtas lauko temperatūros daviklis, kuris reaguoja į kintančias oro sąlygas ir dabar visa šildymo sistema operatyviai keičia šildymo rėžimą. "Taigi papildomo sutaupymo, priklausančio nuo oro sąlygų, nebus, nes kiek jų yra dabar, tiek ir liks, – lauko davikliai jau yra. Čia kalbama apie sutaupymus tarp modernizuotų šilumos punktų ir nemodernizuotų. Tačiau pirkti nurodytų įstaigų šilumos punktai yra modernizuoti", – tvirtino pašnekovai.

Jie pusiau mokslo, pusiau verslo atstovai. Tie, kurie įdiegė mokslą į tikrovę. Tokia kažkokia kompanija buvo. Jų pasiūlymo neatsisakyta.

Toliau R.Mačikėnas aiškino, kad "žinant patalpų eksploatacijos grafiką, sistema užprogramuojama išjungti šildymą, pavyzdžiui. pertraukų metu, kai vyksta patalpų vėdinimo ciklas. Taip pat po pamokų, išeiginėmis dienomis, nakties metu ir kitais panašiais atvejais, sistema mažina patalpų temperatūrą keliais laipsniais ir laiku pradeda tą temperatūrą kelti, kad pamokos prasidėtų šiltose patalpose". Tačiau šilumos punktuose jau yra valdikliai, kurie turi visas išvardytas galimybes, tiesiog laiko grafikų suprogramavimas atliekamas šilumos punkte, o ne nuotoliniu būdu. Įstaigos turi šilumos punktus prižiūrinčias įmones, kurios jau dabar gali viską suprogramuoti.

Abejoja naudingumu

"Temperatūrinio proceso stebėjimo galimybė leidžia nustatyti įvairių sutrikimų faktą. Tai gali būti išmušti langai, šildymo sistemos avarijos ir panašiai. Patalpų apsauga patikėta elektroninėms sistemoms, tokių įvykių kaip trūkęs vamzdynas elektroninės apsaugos sistemos nefiksuoja", – apie naująją sistemą toliau kalbėjo R.Mačikėnas.

"Kauno dieną" konsultavusių specialistų manymu, išmuštus langus turi stebėti apsaugos sistemos, o šildymo sistema to tikrai nepastebės, juk ir šilumos daviklius savivaldybė prašo įrengti tik keturiose patalpose. "Trūkusį vamzdyną sistema gal ir leistų identifikuoti, nors ir čia galima ginčytis", – teigė specialistai.

R.Mačikėnas dar dėstė, kad "perspektyvoje prie šių valdymo sistemų bus galima jungti tiek vėdinimo automatikos valdymą, tiek kitų procesų reguliavimo, fiksavimo įrangą". "Dabar irgi galima jungti vėdinimo automatikos valdymą. Na bent jau dalyje įstaigų tikrai, tik bėda, kad to vėdinimo įstaigose nėra, o jeigu bus nuspręsta įrenginėti, manau, vienos įstaigos sąmata turėtų būti nuo maždaug 200 tūkst. eurų, todėl jeigu dabar esantis valdiklis netiks, jį pakeisti nauju už 500 eurų prie 200 tūkst. eurų sąmatos nebus problemų", – šyptelėjo konsultantas.

Dar kitos R.Mačikėno komentaro pastraipos specialistai negalėjo pakomentuoti, nes jos visiškai nesuprato: "Jūsų paklausime minimas šilumos gamintojų rėžimų reguliavimas ir duomenų bazių reikšmė nurodyta teisingai, tačiau žinant kokie šilumos tiekėjo kiekiai yra valdomi, apie tikslius ir operatyvius rėžimo pokyčius kalbėti neverta. Taupymas, apie kurį kalbame, visiškai neįmanomas".

2016–2017 m. įgyvendintų bandomųjų projektų metu, kas R.Mačikėno turimais duomenimis, kai kuriose mokyklose kainavo po 3 tūkst. eurų, kitur – kiek daugiau. "Praktiškai sunaudotas šilumos kiekio sumažėjimas visiškai padengė išlaidas per pirmą šildymo sezoną. Žinoma, kad skirtingi pastatai gali būti sudėtingesnėje situacijoje, tačiau šios investicijos tikrai yra pamatuotos tiek finansine, tiek technine prasme", – komentavo R.Mačikėnas.

"Reikėtų konkrečių skaičių, nes realiai tai neįmanoma", – tvirtino "Kauno dienos" kalbinti specialistai.

Patys pasisiūlė

Pasirodo, konkurse minėtoms paslaugoms teikti dalyvavo vienintelė bendrovė, kuri pati prieš trejus kreipėsi į savivaldybę siūlydama jų technologinius ir programinius sprendimus. Nesinorėtų tikėti, kad konkursas ir jo nuostatos parengtos taip, kad galėtų pretenduoti tik viena bendrovė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R.Rabačius "Kauno dienai" aiškino, kad tobulinti šilumos punktus apsispręsta po eksperimento.

"Buvome padarę tokį taupymo eksperimentą. Metus laiko palaukėm, apskaičiavom, kad per metus iš visų įstaigų susitaupo nemaža suma. Skeptiškai atsiliepė tik senesni ūkvedžiai. Bet vienur sutaupyti 1,5 tūkst. eurų, kitur 1,5 tūkst. eurų", – skaičius žėrė R.Rabačius.

Pasidomėjome, kaip kilo mintis atlikti tokį bandymą. "Atėjo čia į savivaldybę, pasiūlė. Kas? Tiesa sakant, neatsimenu. Tie mokslininkai. Jie pusiau mokslo, pusiau verslo atstovai. Tie, kurie įdiegė mokslą į tikrovę. Tokia kažkokia kompanija buvo. Jų pasiūlymo neatsisakyta. Mes padarėme bandomąjį projektą. Jie tris mokyklas net nemokamai padarė", – prisiminė R.Rabačius.

Jis teigė, kad paskelbus viešųjų pirkimų konkursą šią sistemą įdiegti plačiau, sulaukta tik vieno pasiūlymo. "Jis tilpo į kainą. Negaliu daugiau nieko sakyti, tai konfidenciali informacija", – kitą dieną po vokų atplėšimo teigė R.Rabačius.

"Kauno dienos" žiniomis, vieninteliai siūliusieji – tie patys, R.Rabačiaus teigimu, pusiau verslo, pusiau mokslo atstovai.