Norintiems pasimėgauti šiųmečiu medumi už jį tenka mokėti daugiau nei pernai. Tai nulėmė vėlyvas pirmasis medunešis. Bitininkai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar aukštos medaus kainos išsilaikys visą sezoną.

Kol kas brangu

Šiuo metu medaus kainos rinkoje svyruoja nuo 18 iki 28 litų už kilogramą. Kainą pirmiausia lemia medaus rūšis.

Kol medaus kainos kandžiojasi, Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys sako, kad norintys šiuo skanėstu apsirūpinti šaltajam metų laikui turėtų neskubėti, nes vasaros pabaigoje medus gali ir atpigti.

Tiesa, Bitininkų asociacijos vadovas pabrėžė, kad geras medus nebus pigus, o pigus medus vargu ar bus geras.

Dirbtinis nebus kokybiškas

"Kokybišką medų gamina daug kas, bet atsakomybę, kad tai tikrai kokybiškas medus, prisiima nedaugelis", – sakė Ž.Šolys.

Tie, kurie išdrįsta prisiimti atsakomybę, žymi savo parduodamą produkciją specialiais kokybę nurodančiais ženklais. Ž.Šolys atkreipė dėmesį, kad spręsti apie medaus kokybę pagal jo skonį nederėtų, nes tai priklauso nuo vietovėje, kurioje bitės renka nektarą, augmenijos.

Tačiau kokybiško dirbtinio medaus būti tikrai negali: "Jeigu yra dirbtinės bitės, tai tada gali būti ir dirbtinis medus. Bet jeigu neturi dirbtinių bičių, tai dirbtinio medaus nebus. Tai yra tik saldiklis. Suskystintas cukrus. Medus yra aktyvus produktas. Ne tik saldiklis. Jame yra vitaminų, mikroelementų, fermentų, aktyviųjų medžiagų, stimuliuojančių medžiagų, aromatinių medžiagų, kurios natūraliai paimtos iš gamtos."

Žinoma, jis pritaria, kad kokį medų ir iš kurio gamintojo pirkti, turi pasirinkti pats vartotojas pagal savo skonį ir finansines galimybes.

Priklauso nuo sąlygų

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vyr. specialistė Ausma Miškinienė džiaugėsi, kad Lietuvoje bitininkai buvo bene patys aktyviausi iš visų ūkininkų ir greičiausiai panoro savo gaminamus produktus pažymėti kokybės ženklu.

Ji akcentavo, kad išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams taikomi specialūs reikalavimai. Bitynai turi būti atitinkamu atstumu nutolę nuo kenksmingų vietų – kelių, fabrikų. Bičių šeimos turi būti laikomos tik mediniuose aviliuose, maitinti bites galima tik medumi, išskyrus tuos atvejus, kai vyrauja nepalankios oro sąlygos, gydyti bites galima tik biologinėmis priemonėmis.

Taip pat visas gamybos procesas turi vykti Lietuvoje, gaminant medų negalima naudoti maisto priedų, genetiškai modifikuotų organizmų ar medaus šildyti, nes tada jis praranda maistinę vertę. Pirkėjai turėtų žinoti, kad tokio medaus galiojimo laikas yra penktadaliu trumpesnis – 14 mėnesių, o pardavinėjamas jis turi būti tik stikliniuose induose.

"Jeigu jums siūloma įsigyti išskirtinės kokybės medaus plastikiniame indelyje, nors ir tinkamame maistui fasuoti, tai tikrai nėra išskirtinės kokybės medus arba nėra laikomasi reikalavimų", – tvirtino A.Miškinienė.

Ekologija – ne stebuklas

Ekologiškam medui taikomi kitokie reikalavimai nei išskirtinės kokybės produktui.

Ekologiškam medui nektaras turi būti renkamas tik iš ekologiškų pasėlių, arti negali būti užterštų vandens šaltinių ar kitų bičių sveikatai galbūt kenkiančių veiksnių. Be to, pats bičių savininkas negali naikinti ar žaloti bičių, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu bandoma apsaugoti bičių šeimą nuo ligų.

Aviliai turi būti pagaminti iš ekologiškų medžiagų, bet nebūtinai medienos. Bitėms gydyti gali būti naudojami ir veterinariniai preparatai. Ekologiškas medus gali būti pardavinėjamas maistui pritaikytuose induose iš bet kokios medžiagos.

Tiesa, bitininkystės ekspertai tikina, kad tikrai negalima sakyti, jog ekologiškas medus yra kuo nors pranašesnis už tą, kuriam taikomas išskirtinės kokybės apibūdinimas.

Abu produktai yra geri, bet jiems tiesiog taikomi skirtingi reikalavimai. Kokybės ženklu nepažymėtas medus taip pat gali būti geras medus, tik jį surinkęs bitininkas nėra kreipęsis dėl kokybės sertifikato.