Nuo šokio – choreografijos link

E.Clugas 1983 m. įstojo į Nacionalinę baleto mokyklą gimtajame Kluže-Napokoje (Rumunija). Tuomet dešimtmečiui atrodė, kad šokis yra vienintelis būdas išsilaisvinti iš diktatoriaus Čeušesku režimo valdomos šalies.

„Praėjau sunkią išgyvenimo mokyklą internatinėje ugdymo įstaigoje. Laimė, greitai supratau, kad baletas yra mano kelias, padėsiantis išsiveržti iš sistemos, ir tai man suteikė vilties. Girdėjau pasakojimus apie garsius baleto šokėjus, kuriems pavyko pabėgti į Vakarus gastrolių metu ir tai tapo mano siekiamybe dar labai jauname amžiuje. Sutapo, kad tuo pačiu metu mane vis stipriau ėmė traukti baletas, o tapęs paaugliu buvau tiesiog apsėstas noro tapti didžiu klasikinio baleto šokėju. Nepaisant to, kad dirbau labai sunkiai, didelės pažangos pasiekti nepavyko. Tuo metu, kai baigiau mokyklą, mano šalis tapo laisva, kaip ir kitos Rytų Europos bloko šalys“, – pasakojo E.Clugas.

1991-aisiais jaunuolis baigė baleto mokyklą ir tų pačių metų rugsėjį dalyvavo atrankoje į Slovėnijos nacionalinį teatrą Maribore. Priimtas dirbti į teatro baleto trupę, pradėjo šokėjo karjerą, Slovėnijai žengiant pirmuosius žingsnius, atsiskyrus nuo Jugoslavijos ir tapus nepriklausoma valstybe.

Čia E.Clugas susipažino su žymiu slovėnų teatro režisieriumi Tomažu Panduru ir pradėjo su juo bendradarbiauti, šokdamas jo avangardiniuose pastatymuose. Režisierius, atkreipęs dėmesį į šokėjo kūrybinį potencialą, pasiūlė E.Clugui sukurti choreografiją spektakliui „Babilonas“, kurio premjera įvyko 1996 m. Ši pirmoji choreografinė patirtis pastūmėjo E.Clugą imtis naujos meninės veiklos. Pirmuoju jo savarankišku kūriniu tapo „Tango“ – 1998 m. rampos šviesą išvydusiu projektu, kuriame jam talkino kostiumų dailininkas Leo Kulašas ir scenografas Marko Japeljis, nuo tol – jo nuolatiniai kūrybiniai partneriai. 2008 m. rengiant projektą „Pret-a-Porter“, prie jų grupės prisijungus kompozitoriui Milko Lazarui, susiformavo tvirtas, iki šiol aktyviai bendradarbiaujančių kūrėjų tandemas.

Ypatingas kūrybinis stilius

Kai naujai paskirtasis Slovėnijos nacionalinio teatro (SNT) generalinis direktorius Danilo Roškeris 2003 m. pasiūlė E.Clugui Mariboro baleto meno vadovo pareigas, tenykštė baleto trupė ėmė žvalgytis naujų stilistinių krypčių, ieškoti savito braižo. 2005 m. trupė pristatė E.Clugo šokio spektaklį „Radio & Juliet“ pagal „Radiohead“ muziką. Jis tapo tarptautine sensacija ir prikaustė tiek kritikų, tiek publikos dėmesį savo ypatingu choreografijos stiliumi. 2017 m. šis spektaklis gausiai šokio auditorijai buvo parodytas ir Valdovų rūmų kieme vasaros festivalio „Midsummer Vilnius“ programoje.

Po šio proveržio į tarptautinę šokio sceną E.Clugas ėmė bendradarbiauti su įvairiomis baleto trupėmis visame pasaulyje, kartu nepamiršdamas ir savo vadovaujamo Mariboro baleto, kuriam pavyko įsitvirtinti tarp karščiausių šiuolaikinio baleto taškų tarptautiniame nūdienos šokio žemėlapyje. SNT Maribore baleto trupė dalyvavo didžiausiuose pasaulio teatro festivaliuose, šokdama E.Clugo pastatytuose spektakliuose. Tarp jų – šokio festivalis „Jacob‘s Pillow“ Vakarų Masačiusetse (JAV), Marijos teatro festivalis „Baltųjų naktų žvaigždės“ Sankt Peterburge (Rusija), „Festival of Firsts“ Pitsburge (JAV), Singapūro menų festivalis, Biarico festivalis (Prancūzija), „O Boticário di danza“ Brazilijoje, Tel Avivo šokio festivalis (Izraelis), „Sintra Festival“ (Portugalija), „Festival Des Arts de Saint-Sauveur“ (Kanada), Seulo tarptautinis šokio festivalis (Pietų Korėja), festivalis „Dance Open“ Sankt Peterbuge (Rusija), taip pat gastrolės Nyderlanduose, Italijoje ir buvusios Jugoslavijos šalyse.

Publikos ir kritikų liaupsės

Daugelį metų choreografas glaudžiai bendradarbiavo su Štutgarto ir Ciuricho baleto trupėmis. Pastarajai 2018 m. E.Clugas sukūrė puikių įvertinimų sulaukusį baletą „Faustas“. Pastaraisiais metais choreografas taip pat sėkmingai bendradarbiauja su Nyderlandų šokio teatru (NDT), sukūrė choreografiją keliems tenykščių šokio trupių NDT1 ir NDT2 pastatymams.

Naujausias E.Clugo darbas – „Aperture“ NDT1 trupei sulaukė publikos ir kritikų liaupsių. Jis taip pat buvo kviečiamas kurti naujus šokio spektaklius Maskvos Didžiajame teatre, Karališkajam Flandrijos baletui, Vienos valstybinės operos baletui, Lisabonos nacionaliniam baletui, Kanados Didžiajam baletui Monrealyje, trupei „Station Zuid“, Kroatijos nacionaliniam baletui Zagrebe, Kroatijos nacionaliniam baletui Rijekoje, Bukarešto nacionaliniam baletui, Eseno teatro „Aalto“ baleto trupei, Belgrado BITEF šokio trupei, trupei „Graz Tanz“, Ukrainos nacionaliniam baletui Kijeve, valstybinio operos teatro „Am Gärtner Platz“ baleto trupei Miunchene, Augsburgo baletui, Heseno valstybiniam baletui Vysbadene, Vakarų Australijos baletui Perte, Novosibirsko valstybiniam baletui ir Dortmundo baletui.

Šiuo metu E.Clugas dar kuria choreografiją Maskvos Didžiojo teatro baletui pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“, kurio premjera numatyta gruodžio 1 d.

Choreografo E.Clugo kūryba įvertinta keliais prestižiniais nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais, taip pat jis buvo nominuotas 2010 m. Auksinės kaukės apdovanojimui už projektą „Quattro“. Pelnė aukščiausias Slovėnijos kultūros ir meno premijas, Prešerno fondo premiją (2005) ir Glazerio chartijos apdovanojimą (2008). Buvo nominuotas prestižiniam šokio apdovanojimui „Benois de la Danse“ (2017) už spektaklį „Handman“ NDT2 trupei ir Vokietijos teatro apdovanojimui „Der Faust“ (2019) už „Patterns in ¾“ Štutgarto baleto trupei.

Pirmas projektas Lietuvoje

Baletą „Stabat Mater“ Klaipėdoje kuria ne tik choreografas E.Clugas ir jo asistentas Gajus Žmavcas, bet ir scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomažas Premzlas (Slovėnija). I.Stravinskio „Šventojo pavasario“ kūrybinėje grupėje, be E.Clugo ir G.Žmavco, dirba scenografas M.Japeljis (Slovėnija), kostiumų dailininkas L.Kulašas (Slovėnija), šviesų dailininkas T.Premzlas. Pirmąkart Lietuvoje kuriantiems menininkams talkina jauna ir veržli Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, kuriai šiemet patikėta pagrindinė Tarptautinio Klaipėdos festivalio scena.

Klaipėdos scenoje E.Clugas debiutuos dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo sujungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo.

„Tačiau Klaipėdoje jie užgims naujai, nes kiekviena baleto trupė, scenografija – skirtinga. Klaipėdoje spektaklius pristatysime laivų elinge ir tai bus su niekuo nesulyginama. Aš jau apžiūrėjau spektaklio premjeros lokaciją. Tai fantastiška, įkvepianti vieta: kokia aplinka, pro šalį mariomis plaukiantys laivai! Tai bus ypatingas įvykis!“ – žadėjo repeticijas su klaipėdiečių baleto trupe pirmasis pradėjęs choreografo E.Clugo asistentas G.Žmavcas.

G.Žmavcas baleto mokėsi Mariboro muzikos ir baleto konservatorijoje, vėliau studijas tęsė Tarptautinėje klasikinio šokio akademijoje Kijeve, Ukrainoje. 2006 m. tapo Mariboro baleto trupės šokėju ir pradėjo bendradarbiauti su jos meno vadovu, choreografu E.Clugu.

Klaipėdos senajame laivų elinge atliekant G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, šokėjams gyvai akompanuos teatro simfoninio orkestro styginių grupė, solistai, diriguos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.