Žydai turi patirtį

Diskusiją moderavęs A.Vinokuras teigė, jog Lietuvos istorija visuomet buvo kosmopolitinė, kad ir kiek šį faktą neigtų vietiniai nacionalistai.

"Neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą paveikė kiekvieno mūsų emocijas. Tenka rinktis tarp gėrio ir blogio. Išskyrus gal tik penktąją koloną. Kas ta penktoji kolona? Kažkas tuojau pirštu beda į Lietuvos etnines bendruomenes. Todėl mūsų diskusijos tikslas yra supažindinti su Lietuvos etninių bendruomenių požiūriu į esamą situaciją Ukrainoje", – kalbėjo A.Vinokuras.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky teigimu, žydų požiūris šiuo klausimu yra vienareikšmis – užpuldinėti svetimos valstybės negalima.

"Žydai šiuo atveju iš visų etninių grupių šiuo klausimu išsiskiria, nes mes turime ne tik požiūrį, bet ir patirtį. Per mūsų daugiau nei 5 tūkst. metų istoriją mūsų tautiečiams daugybę kartų teko kovoti už savo laisvę, nepriklausomybę ir už savo valstybę", – teigė F.Kukliansky.

Ji tvirtino, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje po karo apsigyveno nemažai žydų, atvykusių iš Rusijos, tai nereiškia, kad jie palaiko dabartinę Rusijos agresiją, nes būtent jų patirtis to neleidžia daryti.

"Gal ne visi su manimi sutinka, gal jie kitaip traktuoja tuos faktus, bet aš negaliu būti atsakinga už visus Lietuvoje gyvenančius žydus. Tačiau Lietuvos žydų bendruomenė turi savo aiškią poziciją šiuo klausimu", – pabrėžė F.Kukliansky, pridūrusi, kad visos Europos žydų organizacijos susivienijo į vieną organizaciją ir padeda ne tik Ukrainoje gyvenantiems žydams, bet ir ukrainiečiams.

Yra žmonės, kurie mato faktus ir juos pripažįsta. Ir yra žmonės, kurie gyvena kažkokių iliuzijų pasaulyje.

Žodžiai būna pavojingi

Diskusijoje dalyvavusi kultūros istorikė Violeta Davoliūtė akcentavo: šis karas Ukrainoje išsiskiria tuo, kad mes kone realiu laiku matome visus įvykius.

"Šiuo metu vykstanti brutali agresija stebima realiu laiku. Natūralu, kad smurtas turi mums poveikį, kuris yra savaime stiprus emociškai. Tačiau įvyko ir konstruktyvių dalykų, matome, kad tai sutelkė pilietinę visuomenę. Bet tuo pat metu atsirado impulsas ieškoti vidinių priešų. Bet kai yra tokia suirutė, labai pavojinga klijuoti apibendrinančias etiketes", – teigė V.Davoliūtė.

Anot kultūros istorikės, šiuo metu viešumoje skambantys žodžiai gali būti labai pavojingi, nes grubus, netaktiškas kalbėjimas turi agresijos užtaisą.

"Žmonės, kurie valdo dideles auditorijas, gali pakreipti jų emocijas į vieną ar kitą pusę, todėl jie turėtų atsargiai naudoti retoriką, nes kiršinimas yra propagandos dalis. Propagandos požiūriu nieko naujo neišrasta, propagandos tikslas – skaldyti, žeisti, skaudinti, kol bus visiškai susilpninta bendruomenė", – tvirtino V.Davoliūtė.

A.Vinokuras pritarė, kad reikia išlaikyti sveiką protą ir nepasiduoti emocijoms, juolab rusakalbė visuomenė Lietuvoje yra nevienalytė.

"Labai džiaugiuosi, kad toks pokalbis vyksta šiandien. Nors mūsų visata taip jau sukurta, kad žmonės yra skirtingų tautybių, religijų, kalba skirtingomis kalbomis, kažkur mūsų antropologija ir mūsų požiūriai išsiskiria, nors į tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir aplinkinėse valstybėse požiūris yra gana panašus", – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Andžejus Pukšto, pripažinęs, kad vis dėlto buvo tam tikras disonansas dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pozicijos šiuo klausimu.

A.Pukšto priminė, jog jo istorinė tėvynė Lenkija labai remia Ukrainą, priėmė 3 mln. ukrainiečių pabėgėlių.

O vietiniai lenkai, ypač Vilniuje, esą yra nedaug paveikti putininės propagandos.

Jie kas savaitę perveda nemažas sumas į fondą, kuris perka reikalingus daiktus ir siunčia į Ukrainą.

Įstrigę iliuzijų pasaulyje

Komunikacijos specialistas ir propagandos tyrinėtojas Viktoras Denisenka pabrėžė, jog, remiantis faktais, Rusija karą pradėjo ne šiemet, o 2014-aisiais, tik dabar jis peraugo į kitą stadiją – atvirą karinį konfliktą.

"Ir tai yra vienos valstybės agresija prieš kitą, suverenią valstybę. Yra žmonės, kurie mato faktus ir juos pripažįsta. Ir yra žmonės, kurie gyvena kažkokių iliuzijų pasaulyje. Rusakalbių bendruomenė nėra vienalytė. Tačiau nereikėtų tvirtinti, kad rusakalbiai labiau paveikti rusiškos propagandos. Tiesa, Rusija labai daug investuoja į propagandos sklaidą. Tačiau tyrimai rodo, kad ne vien rusakalbiai yra labiausiai paveikiami tos propagandos", – teigė V.Denisenka.

Ekspertas tvirtino, jog žodžio laisvė nėra žodžio anarchija, įskaitant neapykantą ir karo kurstymą, nes mes gyvename pagal tam tikras taisykles.

O dabartinėje situacijoje tiek rusiškų TV kanalų, tiek ir RF konsulato Klaipėdoje uždarymas buvo teisinis ir moralus sprendimas.

Diskusijoje buvo paliestos ir Klaipėdos rusakalbių nuotaikos. Kai kurie jų pyksta dėl Lietuvos Vyriausybės sprendimo uždaryti RF konsulatą ir to neslepia, todėl esą su šiais žmonėmis būtina kalbėtis ir aiškinti, kas realiai vyksta, o ne tai, ką jie išgirdo iš Kremliaus propagandistų.

"Atsparumas blogiui, humanizmas nugali, konsoliduoja, tai – demokratinės visuomenės išraiška. Tai, ką matome Ukrainoje, yra visiškas blogis karo uniforma, V.Putino visuomenės atspindys, tačiau nereikia tapatinti visos tautos su tuo visišku blogiu", – reziumavo A.Vinokuras.