Vyriausybė vėl pamiršo

Apleistų statinių sąraše figūruoja Artojo g. 6 esantys keli statiniai – stalių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas, šaltkalvių dirbtuvės.

Į sąrašą įtrauktas ir kioskas P. Lideikio gatvės pradžioje.

"Šis statinys niekada nebuvo įregistruotas. Taip jis stovi jau trisdešimt metų", – pastebėjo Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

Naujas sąrašas parengtas vadovaujantis teisės aktais.

"Vyriausybė per ketverius metus taip ir nesugebėjo visai šaliai, visoms savivaldybėms nustatyti vienodų apleistų statinių vertinimo kriterijų. Tad šiemet sąrašas susideda iš dviejų adresų, penkių pastatų", – patikino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Visi šie pastatai iš sąrašo neišbraukiami daugybę metų. Tačiau kyla klausimas, kodėl niekas nesikeičia?

Mokesčius moka ne visi

J.Simonavičiūtei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu kilo klausimas, ar tokių pastatų savininkai iš viso moka kokius nors mokesčius?

Klausta dėl fizinio asmens, kuriam priklauso kioskas P. Lideikio gatvėje.

"Klausta Mokesčių inspekcijos, kaip sąraše esančių pastatų savininkai moka padidintą trijų procentų nekilnojamojo turto mokestį? Iš Mokesčių inspekcijos gauta pirminė informacija, kad ne visi moka. Savivaldybės administracija inspekcijos prašė paraginti savininkus susimokėti mokesčius. Galbūt ir kiosko savininkas susimokėjo", – atsakė G.Pocius.

"Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų", – sakė Judita Simonavičiūtė.

Jei negriūva – nebaus

Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas stebėjosi – nejaugi Klaipėdoje tik penki apleisti pastatai, esantys dviem adresais?

"Ne visai. Tų negražiai atrodančių pastatų yra ne viena dešimtis. Šiuos penkis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, galime įrašyti į sąrašą. Esminis dalykas – pastato būklė turi kelti pavojų aplinkinių ir arti gyvenančių žmonių sveikatai ir gyvybei", – paaiškino G. Pocius.

Dar vienas kriterijus – savivaldybės nustato terminą, per kurį tokie pastatai turi būti suremontuoti ar nugriauti.

Vadinasi, kol šis terminas nesibaigs, tokioms griuvenoms leista gyvuoti neįtraukiant jų į apleistų statinių sąrašą.

Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų.

"Esant dviem aplinkybėms pastatą galima įrašyti į sąrašą. Visi kiti statiniai, nors jie ir nekelia susižavėjimo, negali būti įrašyti, nes galime turėti teisinių ginčų", – patikino G. Pocius.

"Kokiame sąraše yra "Baltijos" kino teatras?" – klausė J. Simonavičiūtė.

Paaiškėjo, kad "Baltijos" kino teatras šiemet nėra įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą.

"Nes jis liepos mėnesį buvo patikrintas. Savininkams buvo surašytas reikalavimas iki metų pabaigos rekonstruoti, susiremontuoti arba nugriauti statinį. Šiuo metu reikalavimo terminas nėra suėjęs. Bet kino teatras gali būti kandidatas į kitų metų sąrašą", – kalbėjo G. Pocius.

Dešimtmečiai: šis kioskas P. Lideikio gatvėje neregistruotas, tačiau jo nugriauti niekas nedrįsta.

Padidinto mokesčio nėra?

Klaipėdos savivaldybės tarybos narį Viktorą Senčilą pribloškė tokia biurokratinė tvarka.

"Minkšti reikalavimai. Klausiau dėl pastato ties J. Janonio gatvės sankryža. Yra ir kitų tokių pastatų. Reikia laukti, kai pradės tinkas byrėti ant galvų", – replikavo komiteto narys.

Klausimų kilo ir dėl Liepojos g. 10B esančio pastato, kuris užkaltais langais stovi dešimtmetį.

"Mano nepatikrintomis žiniomis, šiuo pastatu lyg susidomėjo greta esančio prekybos centro savininkai. Gal artimiausiu metu pamatysime geresnių pokyčių?" – vylėsi G. Pocius.

Tarybos narys V. Dambrauskas stebėjosi tvarkomis.

"Mes "pramečiuojame". Surašomas reikalavimas, tada negalima bausti. Padidintas mokestis yra tam tikra bausmė. Dėl "Baltijos" kino teatro yra tęstinė problema. Šiemet padidinto mokesčio nemokėjo, nes jiems surašytas reikalavimas? Bet tokių reikalavimų buvo ir pernai, ir prieš dešimt metų. Ar čia nieko nesuprantu", – neslėpė tarybos narys.

G. Pocius paaiškino, kad į apleistų statinių sąrašą buvo įtraukiami pastatai pagal savivaldybės nustatytus kriterijus. Juos kritikavo ne tik teismai, bet ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba.

"2018 metais Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą. Jame pasakyta, kad nekilnojamojo turto būklė turi kelti pavojų. Savininkams privalu surašyti reikalavimą ir, tik jo neįvykdžius, traukiama į sąrašą. Jei nėra požymių, kad pastatai kelia grėsmę gyvybei ir sveikatai arti esantiems žmonėms, negali būti įtraukti į sąrašą", – paaiškino G. Pocius.

"Neturime jokių galių"

"Vidmantai, valstybėje nėra problemos dėl apleistų pastatų", – į kolegą V. Dambrauską kreipėsi J. Simonavičiūtė.

"Jei neturime kriterijų, neturime jokių galių, tai taip ir pasakykime: "Mes neturime jokių galių." Kažkoks kioskelis, pro kurį važiuoju kiekvieną dieną. Nežinau, kokį pavojų jis kelia. Artojo gatvėje – privati teritorija, kuri yra aptverta ir pašaliniams draudžiama patekti, joje esantys statiniai kelia pavojų aplinkiniams. O "Baltijos" kino teatras nekelia pavojaus? Nejuokinkime žmonių. Tegul miestiečiai kreipiasi į keturis išrinktus Seimo narius. Tegul šie dirba savo darbą. Mes, kaip formalistai, keliame rankas, ir viskas. Miestui nuo to jokio poveikio. Nekelsiu rankos nei už, nei prieš", – piktinosi V. Dambrauskas.

Pasak J. Simonavičiūtės, įstatymas yra lojalus apleistų statinių savininkams.

"Baltijos" kino teatro savininkai įspėti, o realiai nieko nepadarė, bet kitais metais padidinto nekilnojamojo turto mokesčio jie nemokės. Paradoksalu. Juokinga. Bet mūsų rankos surištos, nieko negalime padaryti. Šis sąrašas turėtų būti žymiai ilgesnis", – teigė J. Simonavičiūtė.

Laukimas: Liepojos gatvėje daugybę metų užkaltais langais stovi statinys, kuris taip pat nėra įtrauktas į apleistų statinių sąrašą. Vyksta derybos dėl jo pardavimo.

Nutrauks žemės nuomą

Vasarą pasirodė skelbimas, kad "Baltijos" kino teatras yra parduodamas. Už pastatą prašoma 968 tūkst. eurų.

Į Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto diskusiją įsitraukė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, kuri paaiškino, jei pastatas naudojamas ne pagal paskirtį ir ne pagal žemės nuomos sutartyje nurodytas sąlygas, pastato savininkai gali sulaukti nemalonių žinių.

"Jei paaiškėja tokios aplinkybės, gali būti priimtas sprendimas išpirkti. Tokia procedūra pradėta vasarą ir dėl "Baltijos" kino teatro. Sprendimą priima ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba. Ji valdo žemės sklypus mieste. Pateikėme pažymą tarnybai pradėti procedūrą. Žemės įstatymo nuostatos įsigaliojo ką tik. Praktikos neturime", – paaiškino R. Gružienė.

Žemės įstatyme numatyta, kad procedūra gali būti pabaigta geriausiu atveju per dvejus metus.

Kilo klausimas, ką toliau bus galima daryti su visuomenės poreikiams perimtu turtu, pavyzdžiui, ar bus jį galima parduoti investuotojams?

"Tai nėra turto perėmimas visuomenės poreikiams. Tai yra žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą. Už statinius reikės sumokėti likutinę rinkos vertę", – tikino R. Gružienė.

Kino teatro datos

1912 m. sandėlis buvo perstatytas ir virto kino teatru "Weltkino".

1920 m. kino teatras pervadintas "Kammer Lichtspiele".

1945 m. jis pakeitė pavadinimą ir tapo "Tėvyne".

1958 m. "Tėvynė" pervadinta į "Baltiją".

1995 m. nebeveikiantis kino teatras sudegė.

Vėliau jį įsigijo šiauliečių bendrovė "Fisanta".