- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą dėl į Lietuvos pakrantę iš Baltijos jūros išmetamų, nuo šautinių ar durtinių žaizdų nugaišusių į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų ruonių kūnų.
Parlamentaras savo kreipimesi prašo Aplinkos ministerijos pavesti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos institutui ar kitai kompetentingai institucijai atlikti kiekvieno į krantą išmesto negyvo pilkojo ruonio tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Taip pat – įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą rinkti bei sisteminti duomenis apie nugaišusius ruonius bei imtis tyrimų kaltininkų nustatymui, jei ruoniai nugaišo dėl žmogaus kaltės.
Seimo narys teigia, kad situacija kasmet kartojasi, tačiau reikšmingų priemonių jai spręsti Aplinkos ministerija nesiima.
„Viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašai apie galimai su šautinėmis žaizdomis į krantą išmestą pilkojo ruonio kūną Šventojoje. Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje per pastaruosius dešimt metų nuolat fiksuojami į krantą išmesti negyvi, su šautinėmis ar durtinėmis žaizdomis ruoniai. Į krantą buvo išplukdyti ir ruoniai su mechaniškai nupjautomis galvomis. Akivaizdu, kad gyvūnai nugaišta ne patys susižeidę, o tampa piktavalių aukomis. Kasmet į Lietuvos pajūrio krantus išmetama apie 30-40 negyvų pilkųjų ruonių, tačiau išsamūs tyrimai jų kritimo priežasčiai ir kaltininkams nustatyti nėra atliekami. Išmestus į krantą negyvus ruonius tiesiog surenka ir išveža utilizuoti UAB „Nuaras“, – sako L. Jonauskas.
Pasak L. Jonausko, nesant vieningo ir nuoseklaus Lietuvos pakrantėje rastų negyvų ruonių monitoringo, kuris padėtų tiksliai nustatyti jų žuvimo priežastis, sunku nustatyti ir dėl žmogaus kaltės, nuo šautinių, durtinių ir kitų sužeidimų nugaišusių ruonių kaltininkus.
„Pilkieji ruoniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma rūšis. Brutalus jų žudymas yra nusikaltimas ir už jį yra baudžiama. Tačiau dabar, kai neatliekamas negyvų ruonių monitoringas, prarandama galimybė susekti ir nubausti kaltininkus. Ne viena tarptautinė organizacija yra konstatavusi, kad mažai tikėtina, jog negyvi ruoniai atplukdomi iš kitų valstybių, o kaltininkų reikia ieškoti Lietuvos pakrantėje. Per ilgai užsitęsė šios problemos ignoravimas“, – teigia L. Jonauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos alėjai – skautų lyderio vardas
Palangoje vėl bus skautų įkūrėjo Roberto Baden-Powello vardu pavadinta alėja. Tokį sprendimą priėmė kurorto taryba. R. Baden-Povelio alėjos vardas suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ruožui nuo Meilės alėjos iki Birutės alėjos. ...
-
Saulės elektrinių populiarumas blėsta?
Uostamiestyje saulės elektrinių ant daugiabučių namų, ugdymo ar kitų įstaigų pastatų fasadų, stogų labai sparčiai nedaugėja, tačiau jų nauda įsirengusiesiems – akivaizdi. Neatmetama galimybė, kad kitąmet atsiradus kvietimams įrengti sa...
-
Uostamiestyje – iškilminga ceremonija2
Pirmadienio vidurdienį į uostamiestį atvyko šimtai uniformuotų kareivių – Klaipėdos universiteto aikštėje įvyko Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadų pasikeitimas....
-
Žuvusio šokėjo gedi ir klaipėdiečiai: vaikino ryžtas imti ginklą buvo gilus ir tvirtas
Karas, už tūkstančio kilometrų daužantis likimus, mus, klaipėdiečius, ypač skausmingai paliečia tada, kai sužinome apie pažįstamo žmogaus netektį. To, kurio šypsena, kalbą ar darbus prisimename. ...
-
„Tavo idėja“: lapkritį Klaipėdos rajono gyventojai galės balsuoti už labiausiai patikusias idėjas
Du mėnesius trukęs gyventojų idėjų priėmimas – baigėsi. Šiais metais iš viso sulaukta 32-jų idėjų, kurių bendra vertė – daugiau kaip du milijonai eurų. Spalį vyks pateiktų idėjų vertinimas, o jau lapkritį Klaipėdos ...
-
Klaipėdos Atgimimo aikštė – užminuota: tai, kas rasta, yra labai pavojinga8
Klaipėdos Atgimimo aikštę ruošiant renovacijai, atidengtas didelis kiekis Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenų. Tiek vokiški, tiek ir sovietų sprogmenys paslėpti atkastuose pastatų pamatuose. Dalis jų – su sprogdikliais, t...
-
KRATC informuoja: Klaipėdoje keičiami maisto atliekų surinkimo iš individualių valdų grafikai
Nuo 2024 m. rugsėjo 30 dienos maisto atliekos iš Klaipėdos miesto individualių valdų bus surenkamos kitu grafiku, bet ištuštinimo dažnumas nesikeis. Kaip ir iki šiol, maisto atliekos Klaipėdoje bus surenkamos kartą per savait...
-
Tradicija tęsiasi: kviečiama registruotis „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkursui
Šiemet jau vienuoliktą kartą skelbiamas konkursas „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijai“ gauti, kuriame bus išrinktas dar vienas talentingas jaunosios kartos atstovas, prisidedantis prie Klaipėdos ir pajūrio region...
-
Tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio Klaipėdos regionui: ten ir nuotaikos truputį kitokios3
Po pastarosios nakties išpuolio prieš Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pripažįsta, kad tarnyboms tenka skirti daugiau dėmesio uostamiesčio region...
-
Atgimimo aikštės rekonstrukcija – su trukdžiais: kasti čia tapo pavojinga19
Jau trečią kartą per savaitę rekonstruoti ketinamoje reprezentacinėje Klaipėdos Atgimimo aikštėje archeologų darbus trikdo sprogmenys. Spėjama, kad rusai pokariu čia buvusius pastatus valydami aikštę užminavo. Aikštės rekonstr...