- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Klaipėdos uostas pernai, per pandemiją, fiksavo rekordą, dalis Europos uostų vertėsi sunkiai.
Kentėjo keleivių uostai
Europos uostų bendradarbiavimo organizacijos (ESPO) duomenys rodo, kad krovinių apyvarta 2020 m. daugiau nei aštuoniais proc. mažėjo 87 ES uostuose. Korona Europos uostams smogė skirtingai. Labiausiai kentėjo tie uostai, kur didelės pajamos būdavo gaunamos iš keleivių srauto.
ESPO duomenimis, keleivių srautas ES uostuose pernai mažėjo perpus. Jūrinio turizmo arba kruizų nuostoliai Europos uostuose sudarė 94 procentus, palyginti su 2019 m. Dalyje uostų, tarp jų ir Klaipėdos, tas skaičius siekė ir 100 procentų, nes pernai neatplaukė nė vienas kruizinis laivas.
Baltijos jūros regione dėl jūrų keltų keleivių ir jūrų turizmo srauto tarp labiausiai nukentėjusių uostų yra Talinas, Stokholmas, Helsinkis, Ryga.
Iš kitų Europos uostų pandemija labiausiai palietė Barselonos, Havro, Genujos uostus.
Tarp labiausiai nukentėjusių yra ir Danijos Kopenhagos uostas. Jis buvo pagrindinis Baltijos jūros regiono jūrinio turizmo uostas, iš kur prasidėdavo ir baigdavosi didžioji dalis jūrų kruizų.
Tai lėmė ir didžiulę turistų netektį pačioje Kopenhagoje. Įprastai į laivus atvykę jūrų turistai 1–2 paras dar likdavo svečiuotis Danijos sostinėje. Dėl keleivių ir turistų srauto sumažėjimo kentėjo ir mažesni Danijos uostai, kaip Skagenas, Olborgas, Orhusas, Frederisija, Bornholmo salos uostas Rionė.
Krovos augimas – 19 kartų
Pateikdama duomenis apie ES uostų 2020 m. netektis, ESPO juos lygino su 2008–2009 m. krize. Padaryta išvada, kad prieš 12 metų buvusios krizės padariniai Europos uostams buvo skausmingesni.
Po 2008–2009 m. krizės Europos uostai, ypač laivybos sektorius, atsigavo labai lėtai. Yra ir akivaizdžių netikėtumų. Nemažai uostų, tokių kaip Alchesirasas, Brėmerhafenas, Hamburgas, Sankt Peterburgas, Barselona ir Roterdamas ypač nukentėjo nuo 2008–2009 m. krizės, tačiau 2020 m. juose fiksuoti gerokai mažesni nuostoliai.
Nuo 2008 iki 2020 m. Vakarų Europos uostuose sparčiai augo konteinerių krova. Per tą laiką žymesnį augimą demonstravo ne tik Antverpenas (+47 proc.), Roterdamas (+33 proc.), iškilo nauji konteinerių krovos uostai kaip Gdanskas, Pirėjus, Triestas, Vilhemshavenas.
Nuo 2007 iki 2020 m. Gdansko konteinerių krova išaugo net 19 kartų. Lėmė tai, kad pastačius išorinį uostą jis tapo Baltijos jūros konteinerių skirstymo centru. Pirėjo uosto konteinerių krova augo tris kartus. Tam įtakos turėjo tai, kad šį uostą perėmė ir į jį investavo Kinijos kapitalas. Trečioje pozicijoje buvusio Valensijos uosto konteinerių krovos augimas per tą laiką sudarė beveik 80 proc.
Tarp Europos uostų, kurie nuo krizės iki pandemijos demonstravo didžiulį augimą, yra ir Klaipėdos uostas. Jis bendrą krovą nuo 27,86 mln. tonų 2009 m. padidino iki 47,79 mln. tonų. Tai beveik 20 mln. tonų arba beveik 72 proc. augimas.
Visuose uostuose, kur bendra krova arba konteinerių krova augo labiausiai, rezultatus žymia dalimi lėmė ir investicijos.
Tuo pat metu savo pozicijas prarado Hamburgas, Džoja Tauras, Brėmerhafenas, Konstanca.
Atkreipiamas dėmesys į Vokietijos Šiaurės jūros regiono uostus, kuriuos pandemija paveikė labiau nei kaimyninius Belgijos, Olandijos uostus.
Skirtingas uostų atsigavimas
Ekspertų vertinimu, Europos uostų atsigavimas po koronos pandemijos, kuri dar nesibaigė, yra gerokai greitesnis. Jį lydi ir staigus kainų kilimas.
Ekspertai svarsto, kad po koronos Europos uostams atsigauti arba grįžti į tas krovos apimtis, kokios buvo iki pandemijos, prireiks maždaug dvejų metų. Tačiau net ir to laikotarpio ne visiems uostams gali pakakti.
Kai kuriuose regionuose, iš dalies ir rytinės Baltijos jūros, uostų krovą gali pradėti veikti ir geopolitinės įtampos, kaimyninių valstybių nesutarimai. Po šiuo presu pakliuvo Latvijos uostai, kurie neteko beveik visų rusiškų krovinių.
Per 2008–2009 m. krizę Klaipėdos uostas 2009 m. buvo sumažinęs krovą 2 mln. tonų, bet 2010 m. ji šoktelėjo net beveik 3,5 mln. tonų. 2020 m. Klaipėdos uostui iš viso buvo rekordiniai, nes krauta 47,79 mln. tonų.
Dalis Europos uostų 2020 m. pabaigoje, taip pat šių metų pradžioje pajuto netektis ir dėl „Brexit“ proceso – Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Jo įtaka Šiaurės jūros regiono uostams dar nesibaigė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį2
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...