- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąją šių metų dieną prie Kristijono Donelaičio paminklo klasiko gimtadienio paminėti susirinkę miesto šviesuoliai vėl kalbėjo, kad aikštė atrodo vis liūdniau. Aikštės likimas skendi ūkuose, nors realių ketinimų sutvarkyti ją būta. Kas kaltas, kad buvusi patraukli miesto vieta nesulaukia permainų?
Paprašė paaiškinti
Žilagalviai oratoriai ir šiemet sausio 1-ąją baksnojo pirštais į grėsmingai pasvirusius aikštės medžius ir kvietė čia atėjusį uostamiesčio mero pavaduotoją Arvydą Cesiulį paaiškinti.
Vicemeras tądien žadėjo, kad pasidomėsiąs, kodėl viena jaukiausių miesto vietų, prieš kelis dešimtmečius taip traukusi studentus ir netoliese gyvenančius klaipėdiečius, tapo tokia atgrasi.
Tada prieš klasiką pagerbti susirinkusį būrį ryžtingai žengė buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius.
Jis atmetė bet kokius svarstymus apie tai, kad valdžia nieko nedaro ir nesirūpina šio kažkada patrauklaus miesto kampelio likimu.
Parengti bene trys variantai, bet Klaipėdoje yra saujelė žmonių, kuriems viskas ir visada bus blogai.
"Viskas jau buvo padaryta. Net fondas sukurtas ir pinigai surinkti. Projektą parengė nacionalinės premijos laureatas Algirdas Žebrauskas. Valstybei tai nekainavo nė cento. Parengti bene trys variantai, bet Klaipėdoje yra saujelė žmonių, kuriems viskas ir visada bus blogai. Jie pasistengė, kad šie projektai būtų atmesti. Turime galvoti, kas ką daro mūsų mieste, ir neieškoti kaltųjų ten, kur jų nėra", – tiesiai rėžė R.Taraškevičius.
Vėliau, prisimindamas susitikimą prie K.Donelaičio paminklo, R.Taraškevičius apgailestavo – nors valdžios vairą atidavė prieš 12 metų, kaskart literatūros klasiko paminėjimo dieną priekaištingi susirinkusiųjų žvilgsniai krypsta į jį.
Sausio 1-ąją aikštėje buvo ir du aktyvūs aikštės sutvarkymo projekto priešininkai. Bet jie tądien neprabilo.
Po literatūros klasiko gimtadienio paminėjimo R.Taraškevičius ir A.Cesiulis susitarė surinkti nuotoliniu būdu pasikalbėti visas suinteresuotas puses ir pasiaiškinti, ko reikia, kad aikštės atnaujinimas prasidėtų.
Neslėpė apmaudo
R.Taraškevičius priminė, kad grupė iniciatyvių žmonių ėmėsi konkrečių darbų.
Bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas ir nacionalinės premijos laureatas architektas Arūnas Sakalauskas buvo labdaros ir paramos fondo "Žaliuok, mano mieste" nariai.
Fondas surinko per 20 tūkst. eurų ir premijavo konkurse dalyvavusius projektuotojus.
"Geriausias pasirodė besąs A.Žebrausko projektas, bet ir jis guli kažkieno stalčiuje", – dar prieš susirinkimą užsiminė R.Taraškevičius.
Jis atvirai papasakojo, kodėl po šešerių metų darbo fondo veikloje G.Valašinas nuleido rankas. Buvęs meras prisiminė, kad "Klaipėdos želdinių" vadovą įžeidė plačiai skleidžiamos kalbos, kad taip jis tenori apsirūpinti geru užsakymu.
Mano galva, įsikibimas į tuos medžius – pernelyg sureikšmintas. Reikia bandyti rasti sprendimą.
"Per 12 metų aikštės vaizdas žymiai pablogėjo. Mano galva, įsikibimas į tuos medžius – pernelyg sureikšmintas. Reikia bandyti rasti sprendimą. Labai apmaudu dėl tokios situacijos. Klaipėdoje baigiamas tvarkyti didžiulis Danės skveras, miestą jau puošia Ferdinando, Vydūno, "Vaidilos" aikštės, kiek pinigų sukišta į Sąjūdžio, Malūno, Draugystės parkus. O tokio mažo lopinėlio miesto centre, kaip K.Donelaičio aikštė, niekaip negalime sutvarkyti, nes kažkam gaila kelių medžių. Miesto garbės pilietis Valentinas Greičiūnas sausio 1-ąją buvo teisus sakydamas, kad laikas baigti tuščias diskusijas, laikas imtis darbo", – kalbėjo R.Taraškevičius.
Kėlė grėsmę ne vienas
Žadėtasis pokalbis įvyko praėjusios savaitės pabaigoje. Jame dalyvavo 18 asmenų.
Tai buvo ne tik susirinkimo iniciatorius A.Cesiulis ir šiai minčiai pritaręs R.Taraškevičius, bet ir fondo atstovai, projekto autorius A.Žebrauskas, savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, jo pavaduotojas Andrius Dobranskis, Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška, laikinai atliekantis Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo funkcijas Marijus Mockus, keli miesto politikai.
Arvydas Cesiulis: nesusitarta dėl kelių medžių nupjovimo.
"Inicijavau šį susitikimą, kad prikeltume projektą iš letargo miego. Reikėjo pasižiūrėti, dėl kokių aplinkybių jis sustojo. Aišku, buvo formalumų, bet ir objektyvių priežasčių. Buvo kažkokie specialūs reikalavimai, numatyti savivaldybės parengtose sąlygose. Manome, kad jas galima tobulinti ir pakeisti, – teigė A.Cesiulis. – Kita vertus, nesusitarta dėl kelių medžių nupjovimo."
Jau ne kartą minėta, kad, atnaujinus aikštę pagal A.Žebrausko projektą, joje augtų apie 100 medžių.
Prieš kelerius metus jau buvo suskaičiuota, kad šioje vietoje augo 68 medžiai. Tada konstatuota, jog septynių jų būklė yra labai bloga, 48 – patenkinamos būklės ir 13 – geros.
Žinau, kad kai kas žadėjo net prisirakinti prie tų medžių ar juos įsivaikinti, bet reikia galvoti, kur prioritetas.
A.Cesiulis teigė, kad nuo to laiko kasmet keli būdavo pašalinami, kaip keliantys grėsmę arba nugriauti audrų.
Kavinės nenori
"Žinau, kad kai kas žadėjo net prisirakinti prie tų medžių ar juos įsivaikinti, bet reikia galvoti, kur prioritetas. Pats gyvenu Tauralaukyje, netoli sankryžos su Klaipėdos gatve augo seni medžiai. Dėl jų buvo daug aistrų, bet dabar niekas nebeprisimena, nes sutvarkyta gatvės infrastruktūra, padidėjo pravažumas. Kita vertus, tai – nesulyginami dalykai. K.Donelaičio aikštės atveju tikslas – prikelti ją gyvenimui. Dabar ji atlieka tik tranzitinę funkciją, o turi būti gyva, jauki, patraukli, moderni, prieinama ne tik jaunimui, bet ir jaunoms šeimoms, vaikams, neįgaliesiems, – neslėpė emocijų vicemeras. – Pakalbėjome rimtai. Pats jau esu tapęs šio projekto aistruoliu, man rūpi, kad reikalai pajudėtų. Pristatymas ir vizualizacija paliko labai gerą įspūdį. Kavinukė užkliuvo. Iš aš dėl jos abejoju, bet tai yra išsprendžiamas dalykas".
Daugelis virtualaus pokalbio dalyvių tikino, kad kavinės paviljonas, kurį planuojama čia pastatyti, negali būti kliuvinys visos aikštės atgimimui. Ne vienas minėjo, kad, paaukojus šį projekte pažymėtą statinį, klaipėdiečiai nenukentės, greta esančioje Liepų gatvėje kavinių yra ne viena.
Baigiantis porą valandų trukusiam posėdžiui R.Taraškevičius pakvietė visus jo dalyvius 2023 m. sausio 1-osios vidurdienį ateiti prie K.Donelaičio paminklo ir miesto šviesuomenei pasakyti, ką nuveikė.
Šią savaitę numatomas susirinkimas siauresniame rate, projekto atstovai ir fondo atstovai aptars konkretesnius reikalus.
Požiūris: vieniems aikštės medžiai – gražūs, kitiems – keliantys pavojų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Reikalaus išsaugoti
Tuo metu Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė, atspindėdama dalies klaipėdiečių požiūrį, nusiteikusi ginti K.Donelaičio aikštės medžius.
Politikė įsitikinusi, kad naikinti – pasenęs požiūris. Iš aukščiausių pasaulio tribūnų ne tik kalbama, bet šaukte šaukiama, kad senieji medžiai padeda apsisaugoti nuo planetos perkaitimo. Ne vienoje šalyje stengiamasi palikti kuo daugiau atviros žemės net miestuose, nekloti erdvių trinkelėmis ir asfaltu. Toks elgesys prilygsta ekologinių bombų kūrimui.
Tikra tiesa – sprendimai turėtų būti priimti greitai, užtenka vien tik kalbėti, viskas pernelyg užsitęsė.
"Mano galva, K.Donelaičio paminklas stovi ne aikštėje, o skvere, ir jis yra sudėtinė Skulptūrų parko dalis. Gamtininkas, Labanoro girios gynėjas Andrejus Gaidamavičius aiškina, kad seni medžiai tarpusavyje jungiasi ir laiko vieni kitus šaknimis. Aš jam pritariu, medžius reikia prižiūrėti, bet ne kirsti, – kalbėjo N.Puteikienė. – Akivaizdu, kad aikštę reikia tvarkyti, jos danga – neįmanomai susidėvėjusi, ją reikia keisti, būtina tvarkyti suolus, sodinti gėles, išsaugoti medžius. Man susidaro toks įspūdis, kad savivaldybė tyčia taip nugyvena viešąsias erdves, jų neprižiūrėdama, kad jas reikėtų brangiai rekonstruoti. Tai pykdo bendruomenę."
N.Puteikienė – kategoriška kavinės K.Donelaičio aikštėje klausimu, jai nepatinka ir mintis čia įrengti lauko tualetą. Politikė norėtų, kad būtų labiau įsiklausoma į bendruomenės nuomonę ir bent pabandyti išsaugoti senąsias liepas.
R.Taraškevičius įsitikinęs, kad būtina apsispręsti, ar aikštė bus rekonstruojama, ar tik tvarkoma. Kol kas klausimų daugiau negu atsakymų.
"Tikra tiesa – sprendimai turėtų būti priimti greitai, užtenka vien tik kalbėti, viskas pernelyg užsitęsė. Arba imamės A.Žebrausko projekto, arba sutvarkome takus, apšvietimą, suoliukus. Bet nieko nedaryti jau nebegalima", – reziumavo R.Taraškevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Teatro aikštę atkeliavo Kalėdų pranašas – eglutė
Trečiadienio rytą į Teatro aikštę atkeliavo svarbiausias Kalėdų elementas – eglutė, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Klaipėdoje bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai
Ateinančiais metais Klaipėdoje bus pradėti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimo darbai Smiltelės ir Minijos gatvių atkarpose, pranešė savivaldybė. ...
-
Kaip žiemos sezonu tinkamai pasirūpinti vandens skaitikliais?
Prasidėjus šaltajam periodui, „Klaipėdos vanduo“ primena gyventojams apie būtinybę pasirūpinti geriamojo vandens apskaitos mazgų apšiltinimu. Atsakinga vamzdynų ir skaitiklių priežiūra padės išvengti ne tik nepatogum...
-
Žvejybos uosto rajone teko stabdyti darbus: nepagelbėjo net skambutis policijai
Žvejybos uosto rajone rangovai buvo priversti stabdyti darbus dėl gyventojų paliktų automobilių. Paaiškėjo, kad statybininkams nepagelbėjo net skambutis policijai. ...
-
„Mano būsto“ taurės siekia aštuonios komandos
Klaipėdos krepšinio mėgėjai, praeitą sezoną dalyvavę „Bendruomenių“ turnyruose, šiemet kovoja „Mano būsto“ taurės varžybose. ...
-
Senamiestyje pajudėjo viešbučio statybos
Po septynerių metų atkaklios kovos su vietos biurokratais senamiestyje, Tomo gatvėje, viešbutį ketinantys statyti verslininkai pagaliau gavo statybos leidimą. Šioje vietoje, kur dar visai neseniai archeologų kadaise išraustose ir pal...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Ko Lietuvos švietimo sistema galėtų pasimokyti iš tarptautinio bakalaureato programos?
Kodėl Lietuvoje verta mokytis pagal tarptautinę programą? Kokios jos stipriosios pusės lyginant su lietuviška nacionaline švietimo programa, kokias galimybes ji padidina? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvoje apsilankę tarptautinio bak...