Pilies iškilimas ir nykimas

Tai, kad turime Klaipėdos pilį, miestiečiai realiai pamatė daugiau nei prieš dešimtmetį, kai buvo nugriauta uosto tvora pagal Pilies gatvę. Tiksliau, pamatėme buvusios Klaipėdos pilies plotą, pylimus ir dar šį tą išlikusio iš senųjų laikų.

Dabar vaizdas prie buvusios piliavietės dar labiau pasikeitęs. Nugriauta nemažai tarybinių laikų pastatų. Atstatyta dalis buvusios pilies griovių, takų.

Yra vilties, kad bus atstatyta bent dalis buvusios pilies gynybinės sistemos su bokštais, gynybine siena, statiniais.

1252 m. klampioje vietoje prie Dangės upės pastatyta Mėmelburgo medinė pilis per amžius patyrė daugybę pokyčių. Ji gynė miestą nuo priešų tiek iš jūros, tiek iš sausumos pusės. Didžiausi Klaipėdos pilies priešai buvo žemaičiai, kurie ją ne kartą puolė, degino, bet taip ir nesugebėjo perimti Mėmelio miesto iš ordino.

Mėmelburgo pilis nuo XV a. savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių, kuriose buvo ornamentais pagyvinti masyvūs mūrai, dantytos raudonų plytų mūro sienos.

Verslas: pristatoma Mėmelio XVI–XVII a. jūros prekyba. / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1538–1550 m. pilis buvo kapitališkai perstatyta. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

1686 m. pylimai aplink pilį buvo rekonstruoti į bastionus. Paskutiniai pertvarkymo darbai pilyje vyko Septynerių metų karo (1756–1763) metais. Po jo pilis prarado karinę reikšmę, pamažu apleista.

1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Pilies mūrai pradėjo griūti. 1872–1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.

XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta. Piliavietės teritorija buvo priskirta laivų remonto įmonei ir atskirta nuo miesto. Ilgus metus pašaliniams čia nebuvo galima patekti.

Keičiasi piliavietės paskirtis

Klaipėdos pilis vėl pradėjo atgyti jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Karinės paskirties, kokią turėjo nuo įkūrimo XIII a. iki Septynerių metų karo XVIII a., ji jau niekada nebeturės.

Lietuvoje beveik neturime Kryžiuočių ordino pastatytų pilių, kokia iš dalies išlikusi Klaipėdoje.

Panašios pilys istoriją gerbiančiose kultūringose šalyse tampa turistų traukos vietomis.

Aplink Klaipėdos pilies pylimus išlikusiuose arba atstatomuose grioviuose įrengiamas, o dalyje jau nuo seno veikia Pilies jachtų uostas. Šalia pilies planuojama įrengti senųjų laivų krantinę. Priešais pilį yra dar vienas unikalus Klaipėdos objektas – pasukamas tiltelis.

Jei pavyktų atstatyti pilį su buvusiais penkiais bokštais (iš pradžių bent su vienu), ji taptų ne tik Klaipėdos širdimi, kaip yra dabar vadinama, bet ir išskirtiniu istoriniu traukos centru.

Klaipėdos pilis būtų išskirtinė tarp kitų Lietuvos pilių. Juo labiau kad kryžiuočių pilių dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo nedaug. XIII a. nedidelės gynybinės medinės pilys, kaip teigiama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, buvo Kuršių nerijoje, Ventėje, bet jos neišliko. Kryžiuočių gynybinės pilys dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo statytos pagal Nemuną – Geongerburgo (Jurbarko), Kristmemelio (Skirsnemunės), prie Nevėžio žiočių – Gotesverderio (iki 1410 m. buvo Virgailės saloje).

Transformacija: Klaipėdos pilies ir miesto schema 1914 m. ir ta pati vieta, pavaizduota 2014 m. / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje teigiama, kad Kryžiuočių ordino pilių griuvėsiai yra išlikę buvusiuose Rytprūsiuose (dabar Kaliningrado sritis), Lenkijoje, Kalavijuočių ordino statytų pilių yra Estijoje, Latvijoje.

Unikalus Pilies muziejus

Senąją Klaipėdos pilį pristato 2002 m. rugpjūčio 1 d. atidarytas Pilies muziejus. Pradžioje jis įkurtas po bastionais esančioje Frydricho poternoje, o nuo 2006 m. – restauruotose Karlo bastiono poternose.

Pilies muziejus unikalus. Jame – atkastos senosios pilies liekanos, pamatai, XVI a. grindinys, kuriuo galima vaikščioti.

Autentiškoje XVI–XVIII a. poternoje eksponuojami piliavietėje ir senamiestyje rasti archeologiniai radiniai, dokumentai, maketai, rekonstruoti XVII a. kostiumai.

Viduramžių pilį ir miestą liudija XIII–XV a. archeologiniai radiniai iš piliavietės: ginklai, buities bei laisvalaikio praleidimo reikmenys, vėlyvosios gotikos kokliai. Eksponuojamos labai svarbių miesto istorijos dokumentų kopijos. Jų originalai saugomi Valstybiniame slaptajame Prūsijos kultūros paveldo archyve Berlyne.

Pilies muziejuje, kurio ekspozicija labai gerai vertinama, pristatomi ir šalia pilies gyvenusių žmonių daiktai, gyvenimo buities detalės. Pilyje rastas XVI a. kilmingo žmogaus auksinis žiedas su brangakmeniu, miestiečių apavas, buities reikmenys, amatininkų darbo įrankiai, monetos, importuoti daiktai.

Skirtumas: nuo Pilies pylimo matomas Klaipėdos vaizdas 1939 ir 2019 m. / Socialinių tinklų nuotr.

Vienas įdomiausių eksponatų – XVII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies ir miesto maketas, sukurtas išanalizavus archeologinius, istorinius, kartografinius, ikonografinius šaltinius.

Muziejuje eksponuojamas ir žymiausio Klaipėdos laivų statytojo B.Pieperio 1864 m. pastatyto tristiebio barko "Achilles" modelis.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.