Buvusios areštinės pastato teritorijoje – dingusios pilies papilys ir vertingi radiniai

Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrastas XIV a. sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintas papilys – nuoroda į senojo Vilniaus istoriją, sako tyrimams vadovavęs archeologas Atas Žvirblys.

„Mes čia suradome Kreivosios pilies papilį. Vilnius, kaip žinia, turėjo tris pilis – visi žino Žemutinę, Aukštutinę, o Kreivoji yra tarsi kažkur dingusi, tokia mistinė pilis“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė archeologas.

„Mes po XIX a. carinės tvirtovės sukastais sluoksniais praktiškai pusantro metro gylyje iš karto teleportuojamės į XIV a. antrą pusę ir senojo Vilniaus istoriją“, – kalbėjo A. Žvirblys.

1390 metais kryžiuočių sudegintos Kreivosios pilies papilys buvo rastas Lietuvos nacionaliniam muziejui pradėjus buvusios areštinės pastato ir jo aplinkos tvarkybos darbus bei užsakius žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

„Šito atradimo reikšmė yra labai didelė, nes mes tikimės surinkti labai daug naujos informacijos apie šitos teritorijos užstatymą. Buvo manoma, kad po 1390 metų, kai buvo sudeginta Kreivoji pilis, gyvenimas šioje pusėje Vilnelės buvo sumažėjęs, nebuvo užstatymo“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėjas Valdas Steponaitis.

„Pagal tai, kad čia radome XIV-XV a. pradžios užstatymo fragmentus, galima manyti, kad ne visi žmonės buvo išsikraustę iš šitos vietos“, – pridūrė jis.

Pasak A. Žvirblio, vykdant tyrimus taip pat rasta gynybinė, karkasinė struktūra, kuri rodo, jog buvusios areštinės pastato teritorijoje buvo gynybinė tvora, įtvirtintą papilį saugojusi nuo priešų antpuolių.

Tyrimų metu taip pat rasta įvairių beveik nesuirusių medinių, odinių dirbinių, XIV a. būdingų avalynės dalių, odinio kamuoliuko fragmentas.

Tarp rastų medinių dirbinių – XIII a.–XV a. pradžiai būdinga medinė lazda su buožele. Tokios lazdos yra siejamos su pagoniška kultūra ir/ar religija.

Anot archeologo, ši vieta anksčiau niekada nebuvo tyrinėta, nes buvo laikoma, kad tai – padidinto saugumo zona, kadangi čia daugiau nei 150 metų veikė įvairios įkalinimo įstaigos.

A. Žvirblys sakė, kad archeologiniai tyrimai vyksta antrą mėnesį, tačiau didžioji dalis tyrinėto ploto buvo iškasta per dvi dienas.

„Toliau mes kiekvieną dieną gilinamės jau daug lėčiau – centimetras po centimetro“, – kalbėjo archeologas.

Pasak jo, archeologų komanda kasa gruntą, jį perplauna, ieško grūdų, sėklų, kad išsiaiškintų, kokia buvo tų laikų žmonių mityba.

Vis dėlto visuomenė Kreivosios pilies papilio kol kas nepamatys.

„Vertinimo taryba, matydama šito objekto reikšmingumą ir kad tas objektas yra ne tik šitoje perkasoje, bet ir aplinkui, nusprendė tuos tyrimus užkonservuoti, pabaigti ir tada visą teritoriją geresniais laikais ištirti plačiau ir žiūrėti jos tikslesnį pritaikymą“, – kalbėjo V. Steponaitis.

Jis pridūrė, kad surasti dirbiniai bus prieinami Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Anot muziejaus, medinių statinių ir karkasinės konstrukcijos liekanos apytiksliai XVII a. buvo suardytos statant medinį šulinį. Tyrinėjant šulinio vidų nustatyta, kad XVIII a. pradžioje ar kiek vėliau jis buvo nustotas naudoti pagal paskirtį ir galutinai užpiltas žemėmis.

Šulinyje buvo rasta daug keraminių indų šukių, gyvūnų kaulų, aptikta medinė ližė ir kibiro šulas, o netoli šulinio dugno buvo aptikta žmogaus kaukolė. Kaip ji pateko į šulinį, neaišku.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aušra Širvinskienė

Aušra Širvinskienė  portretas
Ir tai eilinį kartą patvirtina,kad lietuviai visada buvo valstieciais. Apart kibiro ar puodų daugiau niekuom nedisponavo..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių