- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mano akimis, Klaipėdos rajonas ir Gargždai yra viena jaukiausių, geriausiai besitvarkančių, sparčiai gražėjančių tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių. Tuo labai džiaugiuosi, nes progresas labai akivaizdus. Tačiau išlikę ir tai, ką prisimenu – stiprus bendruomeniškumo jausmas ir gražūs gamtos vaizdai“, – Klaipėdos rajono dabartį ir pokyčius įvertino Gargždų garbės pilietis Benediktas Juodka.
„Mano akimis, Klaipėdos rajonas ir Gargždai yra viena jaukiausių, geriausiai besitvarkančių, sparčiai gražėjančių tarp visų 60 Lietuvos savivaldybių. Tuo labai džiaugiuosi, nes progresas labai akivaizdus. Tačiau išlikę ir tai, ką prisimenu – stiprus bendruomeniškumo jausmas ir gražūs gamtos vaizdai“, – Klaipėdos rajono dabartį ir pokyčius įvertino Gargždų garbės pilietis Benediktas Juodka.
Prabėgo vaikystė
Jis tikino, jog labai didžiuojasi Gargždų piliečio titulu ir kuklinosi, kad nėra jo vertas. Garsus Lietuvos biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius, visuomenės veikėjas B.Juodka Klaipėdos rajone užaugo – čia jis baigė pradinę ir vidurinę mokyklą.
„Gargždus, kuriuose gyvenau vaikystėje, jaunystėje, atsimenu su nostalgija. Viskas buvo taip artima, pažįstama, miela. Tikrai džiaugiuosi, jog Klaipėdos rajonas Lietuvoje yra viena geriausių vietų gyventi“, – gimtinės pasiekimais didžiavosi B.Juodka.
Jo nuomone, Klaipėdos rajonas progresuoja neatsitiktinai. Tai lemia, jog visai netoli yra jūrų uostas, pramonės zonos.
„Visa tai ir susiję. Pažiūrėkite į kitus Lietuvos mažesnius miestelius – žmonės išvažiavę į užsienį, tuščia, nyku, nieko nevyksta. Klaipėdos rajone viskas priešingai. Smagu, jog ne tik Gargžduose, bet ir kituose rajono miesteliuose susiformavusios puikios bendruomenės, kurios nelaukia, jog kas nors už jas ką nors padarys, o pačios yra labai iniciatyvios. Kiek prisimenu, Gargžduose visada buvo labai stiprus bendruomeniškumo jausmas“, – kalbėjo B.Juodka.
Į mokyklą – valtimi
Paprašytas pasidalyti savo prisiminimais, pašnekovas tikino, kad jam į atmintį itin įsirėžusios kelionės į mokyklą.
„Dabar tų vidurinių mokyklų yra daug, o tada buvo tik viena – Laugaliuose. Per Gargždus teka Minijos upė. Vienoje jos pusėje buvo bažnyčia, o kitoje, kur mes ir gyvenome, – Klaipėdos rajono veterinarija. Man keliaujant į mokyklą, reikėdavo per Miniją pereiti tokiu mediniu tilteliu. Pavasarį Minija tiek patvindavo, kad tiltelio net nesimatydavo, todėl į mokyklą plaukdavome valtimis. Dabar atrodo, jog lyg kažkokie antikos laikai buvo, bet tokia buvo realybė“, – juokėsi Gargždų garbės pilietis.
Jis į savo gimtinę užsuka labai retai, tačiau prisipažino, jog kaskart apsilankius, širdis dainuoja.
„Man taip smagu matyti, kaip tvarkosi ne tik Gargždai, bet ir Veiviržėnai, Endriejavas, Judrėnai, Priekulė, kiti miesteliai, Džiugu, kad jie ne nyksta, o gražėja“, – konstatavo pašnekovas.
Kviestų ragauti cepelinų
Paklaustas, ką Klaipėdos rajone, Gargžduose rodytų savo bičiuliams, kurie niekada šiame krašte nesilankė, B.Juodka nė nesvarstęs atsakė, kad pirmoji stotelė būtų Gargždų parkas.
„Tiesą sakant, nežinau, kaip jis dabar atrodo, bet seniau jis buvo labai gražus. Be to, tuo metu parkas buvo ir kultūros bei sporto židinys. Prie jo stovėjo mediniai kultūros namai, kuriuose veikė kino teatras, vykdavo šokiai, koncertai. Parke buvo įrengtos krepšinio aikštelės, tinklinio aikštynas. O paėjus toliau, leidžiantis Minijos link, atsiveria įstabus vaizdas į slėnį, nes upė toje vietoje daro vingį. Tiesiog kurortinė vieta“, – vaizdžiai pasakojo B.Juodka.
Jis pabrėžė, jog svečius būtinai nusivestų į visiems gargždiškiams žinomą kavinę pavaišinti cepelinais. „Jie buvo patys žymiausi ir skaniausi visoje Lietuvoje. Tikiuosi, kad tokie ir išliko“, – juokėsi pašnekovas.
Jis bičiulius neabejotinai pavežiotų ir po Klaipėdos rajono seniūnijų centrus.
„Pavyzdžiu, Priekulė juk yra tikras šedevras, tikras istorijos perlas. Ir visi Klaipėdos rajono miesteliai yra išskirtiniai. Kitaip tariant, ekskursija po Klaipėdos rajoną, kur galima prisiliesti ir prie Mažosios Lietuvos istorijos, tikrai nebūtų nuobodi“, – visus aplankyti šį kraštą kvietė B.Juodka.
Istorija
Klaipėdos rajonas suformuotas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Klaipėdos apskrities 24 apylinkių ir Plungės apskrities 2 apylinkių.
Centras – Klaipėda, nuo 1952 m. gegužės 25 d. – Gargždai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Klaipėdos sričiai.
1958 m. Gargždų miestelis pertvarkytas į miesto tipo gyvenvietę, 1965 m. – į rajono pavaldumo miestą.
1959 m. prijungtos panaikinto Priekulės rajono 8 apylinkės ir Priekulė, 1962 m. – Plungės rajono 2 apylinkės, Šilalės rajono 1 apylinkė, Šilutės rajono 1 apylinkė ir dalis kitos apylinkės. 1965 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įkurta Klaipėdos rajono savivaldybė. Gargždų gyvenvietė Garisdos vardu pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius.
Savivaldą ir herbą miestas gavo 1792 m.
1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma, Gargždai – valsčiaus centras. Per Antrąjį pasaulinį karą miestelis sudegė.
Nuo 1960 m. formavosi Gargždų pramonės zona.
1965 m. pastatytas statybinių medžiagų kombinatas buvo viena stambiausių statybinių medžiagų gamyklų Pabaltijyje. Šią gamyklą statant reikėjo daug darbo jėgos – čia statybose įsidarbino nemažai grįžusių iš Sibiro tremties žmonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio merai prašo papildomų lėšų Klaipėdos universiteto ligoninei
Septynių pajūrio savivaldybių merai kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami skirti papildomų lėšų išeitinėms kompensacijoms ir patalpų pritaikymui Klaipėdos universiteto ligoninėje, penktadienį pranešė uostamiesčio ...
-
Klaipėdoje – senojo kariljono atgimimas
Klaipėdoje planuojama atgaivinti senąjį kariljoną, kurį planuojama sumontuoti buvusiame dujų fabrike įrengtame muziejuje. Jis bus naudojamas pagal paskirtį. Ketinama surinkti visus 40 varpų, įskaitant ir tuos tris, šiuo metu puošiančiu...
-
Paplūdimiuose – neramios dienos: atvykę prie jūros net nežiūri į įspėjamuosius ženklus1
Klaipėdos paplūdimiuose apstu lankytojų, patiriančių įvairių, ne itin malonių nuotykių. Daugiau problemų esą patiria ne vietiniai, bet atvykusieji iš kitų miestų ar šalių – šie esą net nežiūri į įspėjamuosius žen...
-
Klaipėdoje pradedami Žardininkų gatvės atnaujinimo darbai1
Pietinėje Klaipėdos miesto dalyje esanti Žardininkų gatvė sulauks pokyčių. Čia jau prasidėjo atnaujinimo darbai. Visame gatvės ruože bus įrengta nauja asfalto danga, pakeisti kelio bortai, susidėvėję šulinių ir lietaus surinkimo š...
-
Nelaimė Palangoje: sprogusio buto remonto darbus įmonės atliks labdaros pagrindu
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, kad visas buto, kuriame šią savaitę sprogo elektrinis paspirtukas, remonto išlaidas gali apmokėti savivaldybė. Tam dar turės pritarti miesto taryba, atkreipia dėmesį Š. Vaitkus. ...
-
Pribloškė elgetaujanti nėščioji48
Įvairiose uostamiesčio vietose klaipėdiečiai ėmė fiksuoti elgetaujančią nėščią moterį. Apie ją jau būta trijų pranešimų pareigūnams. ...
-
Po gaisro Palangoje šeimai padės savivaldybė: savo bendruomenės narių vienų bėdoje nepaliekame
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pranešė, kad po nelaimės Sodų gatvėje, kai sprogusi paspirtuko baterija sukėlė gaisrą daugiabutyje, šeimai padės savivaldybė, įmonės ir savanoriai. ...
-
Pasitaiko ne kasdien – išskirtinė galimybė išsinuomoti unikalią erdvę lauko reklamai
Sumanūs klaipėdiečiai sugalvojo būdą, kaip panaudoti jiems priklausančio daugiabučio namo bendrąsias erdves, užsidirbti pinigų ir juos panaudoti namo atnaujinimo reikmėms. ...
-
Tiesiant dviračių taką Klaipėdoje bus naudojamas šlakas7
Tiesdama dviračių taką, uostamiesčio valdžia skelbia jo įrengimui pirmą kartą panaudosianti deginant nepavojingas atliekas susidariusį šlaką. ...
-
Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė pristatyta NATO renginiuose Vašingtone3
Prie šalies vadovų delegacijos, kuri liepos 9–10 d. Vašingtone dalyvavo NATO viršūnių susitikime, buvo pakviesti prisijungti ir Lietuvos pramonės atstovai. Jūriniam inžineriniam sektoriui renginiuose atstovavo Vakarų laivų ga...