Anglų požiūris į kormoranus

Kormoranai yra ne tik Lietuvos problema. Jie paplitę daugumo Europos miestų. Pas mus jų dar nėra tiek daug, kiek tarkim įvairiose Lenkijos vietovėse. Tačiau lenkai kol kas nesiima jokių priemonių kormoranams naikinti. Nemažai kormoranų jau paplito ir Rusijos Kaliningrado srities pakrantėse, ypač prie Aistmarių.

Neseniai pasirodė pranešimas, kad neapsikentę žuvų ištekliams kormoranų daromos žalos Anglijos meškeriotojai pakvietė į kovą su kormoranais. Meškeriotojus vienijanti organizacija „Angling Trust” sukūrė netgi specialią interneto svetainę kormoranų užimamoms vietoms registruoti.

Žuvimi mintančių kormoranų skaičius pastarąjį dešimtmetį Anglijoje drastiškai išaugo. Meškeriotojai įsitikinę, kad kormoranai ypač didelę žalą daro lašišinėms upėms ir iš upės į jūrą migruojančioms mažoms lašišoms. Įvertinta, kad apie 40–50 proc. jaunų lašišų taip ir nepasiekia jūros. Didesnę dalį kaltės žvejai dėl to verčia kormoranams.

Anglijoje subujojo neapykanta šiems paukščiams. Socialiniuose tinkluose prasidėjo raginimai šaudyti juos.

Buriuotojai mato daug kormoranų

Kormoranų naikinimo vajus prieš kelis metus buvo kilęs ir Lietuvoje. Dabar jis jau yra kiek aprimęs. Tačiau socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai apie kormoranus Anglijoje ir raginimus juos šaudyti, ir pas mus kilo banga.

„Yra baisu, kai plauki mariomis ir matai tarp Juodkrantės ir Klaipėdos skrendančių kormoranų pulkus. Jie nesuskaičiuojami ir nesibaigiantys. Kažkur skaičiau, kad Juodkrantės populiacija siekia 300 tūkst. paukščių. Vidutiniškai vienam paukščiui reikia apie 500 gramų žuvų per dieną. Tai sudaro 150 tonų per parą, 54750 tonų per metus“, - savo mintimis socialiniame tinkle dalinosi žinomas Lietuvos buriuotojas Artūras Dovydėnas.

Iki šiol manėme, kad kormoranai labiau paplitę Vakarų Lietuvos regione pajūrio ir Kuršių marių zonoje, kur daugiau žuvies. Kormoranų kolonijos yra Kuršių nerijoje, Rusnės saloje, pajūryje, prie kai kurių Lietuvos ežerų.

Kaunietis buriuotojas Eugenijus Sadauskas tikina, kad „jau ir Kauno mariose krantai darosi nušikti kormoranų“. Jis kormoranus palygino su invaziniais augalais Sosnovskio barščiais, kurių jau tiek priviso, kad paskelbta griežta kova su jais.

Kormoranai – teigiami horojai

Prieš kelis metus Aplinkos ministerija kasmet skirdavo tam tikrą sumą pinigų, kad kormoranai būtų naikinami. Vykdytas humaniškas jų naikinimo būdas. Kormoranai buvo gainiojami iš kolonijų lizdų, kad atšaltų jų kiaušiniai ir neišsiristų nauji paukščiukai.

Aplinkosaugininkas Erlandas Paplauskis mano, kad kormoranų plitimą reikia reguliuoti protingai. Anot E.Paplauskio, iš kai kurių vietų juos reikia išprašyti.

Tačiau masinis jų vaikymas daro blogą darbą. Kormoranai įkuria daug mažų kolonijų, kurias reguliuoti darosi žymiai brangiau.

E.Paplauskis teigė prirašęs krūvas straipsnių apie kormoranų populiacijos reguliavimą.

„Kormoranų keliamos problemos yra nereikšmingos. Juos leidžiama šaudyti žuvininkystės tvenkiniuose, neleidžiama įsikurti gamybiniuose, rekreaciniuose miškuose. Draustiniuose, salose, menkaverčiuose miškuose jie paliekami ramybėje, kai kur pastabdoma jo plėtra“, - tikino E. Paplauskis.

Anot jo, kormoranai atlieka reguliacinę sanitarinę funkciją. Jokia ekosistema be jų negalėtų egzistuoti. Kuršių mariose pagrindinę kormoranų grobio dalį sudaro 8–12cm. kuojos, ešeriai. Jūroje jie minta beveik vien invaziniais grundalais.

Jau keletą metų nedidelė kormoranų kolonija yra susiformavusi ant Klaipėdos uosto molų. Šie kormoranai laikomi išskirtinai teigiami, nes jų grobis priekrantėje sparčiai besidauginantys grundalai.

Žvejai skleidžia melą...

„Lietuvoje yra 8 kormoranų kolonijos. Per dvidešimt metų visos jos nudžiovino apie 25 ha miško. Dalyje jis jau pats atsikūrė. Tai yra mažiau negu Lietuvoje vien plynais kirtimais iškertama kasdien“, - aiškino E.Paplauskis.

Jis įsitikinęs, kad žvejai įžūliai skleidžia melą apie kormoranų žalą. Žvejai, jo nuomone, vargšus vaizduoja sąmoningai, nes taip ieško būdų, kaip valstybę nugręžti, tai yra gauti kompensacijų.

Gamtos tyrimų centro ekologijos instituto mokslininkas, ichtiologas Žilvinas Pūtys tyrė kormorano mitybą ir poveikį Kuršių marioms. 

Jo išvada tokia, kad kormoranai minta ne tik juodaodžiais grundalais, bet ir Kuršių marių pūgžliais. Vieni jų yra nepageidaujami jūros priekrantės, o kiti Kuršių marių ekosistemos gyvūnai. 

Kormoranų skaičius jau keletą metų nedidėja, o netgi mažėja. Žvejai gaudo ir iš ekosistemos išima stambias plėšrias žuvis. Lieka daugiau smulkmės, kuri sudaro sąlygas misti kormoranams. Šie atlieka lydekų, starkių, ešerių darbą, kurių žmogus sumažina. Šiuo metu visuose telkiniuose kormoranų lesamų dydžių žuvų yra apstu, sumažėjo tik žmogaus mėgstamų didelių žuvų.