Prie cirko – piketas

Socialiniame tinkle mergina, vardu Aistija, išplatino pranešimą apie spalio 4-ąją planuotą piketą prie cirko, kuris šiuo metu gastroliuoja Klaipėdoje. Pasirodymuose dalyvauja ir Afrikos dramblys.

"Mes ketiname piketuoti prieš gyvūnų dalyvavimą cirko pasirodymuose, kad jie nebūtų išnaudojami, nes tai yra problema. Tokiam žingsniui paskatino didžiulė meilė ir atjauta gyvūnams. Kai suprantame, kad jie kenčia, norime jiems padėti. O mūsų akcijos tikslas yra kelti žmonių sąmoningumą. Kad jie suprastų, suvoktų ir bilietų nepirktų į tokius pasirodymus", – teigė akcijos iniciatorė Aistija.

Mergina tikino, jog yra paviešinti liudijimai, kaip gyvūnai dresuojami.

Esą tas procesas nėra labai gražus, gyvūnai yra skriaudžiami.

"Laukiniai gyvūnai turėtų gyventi laisvėje, o ne narvuose, ir jie neturėtų dalyvauti tokiuose pasirodymuose. Tai jau ne pirmoji tokia protesto akcija Lietuvoje. Tokie piketai vyko ir Kaune, ir Šiauliuose, ir Panevėžyje, ne tik Klaipėdoje", – pažymėjo Aistija.

Gyvūnai – ne artistai?

Klaipėdoje gyvūnų globa užsiimanti Simona Šakinytė patikino, kad džiugina tokios pilietinės iniciatyvos, nes esą pasirodymai arenoje pačiam gyvūnui džiaugsmo neteikia.

Jų prigimtis nėra daryti triukus cirke.

"Niekas manęs neįtikins, kad dramblys yra laimingas stovėdamas ant vienos kojos ar meška, važiuojanti dviračiu. Jau vien tai, kad tie gyvūnai gimė nelaisvėje, yra žiauru. Bet jų instinktai išlieka, jie vis tiek yra laukiniai žvėrys. Jų prigimtis nėra daryti triukus cirke", – mano S.Šakinytė.

Nepaisant protestų, čekų cirkas, kurio spektakliuose pasirodo ne tik dramblys, bet ir kiti laukiniai plėšrieji žvėrys, toliau gastroliuoja po Lietuvą ir kitas šalis.

Užkliuvo ir delfinariumas

Laukinių gyvūnų dresavimas ir jų pasirodymai uostamiestyje užkliūva jau ne pirmą kartą.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė buvo iškėlusi problemą dėl delfinų pasirodymų humaniškumo.

Ji teigia, kad, remiantis tarptautine praktika, tokie delfinariumai ateities neturi.

"Visuomenėje kyla nepasitenkinimai, ji nenori matyti išnaudojamų gyvūnų, nebenori tokių pramogų, ir taip manančiųjų dalis auga. Tai lemia, kad žmonės daug keliauja, gyvena kurį laiką užsienyje, kur toks požiūris vyrauja jau seniai, todėl čia jie grįžta kitokie, keičiasi jų požiūris. Todėl uždaryti narvuose gyvūnai žmonėms jau atrodo nenatūraliai, nes jie akivaizdžiai kenčia", – įsitikinusi B.Kymantaitė.

Gyvūnų teisių apsaugos aktyvistė įsitikinusi, kad tiek zoologijos sodai, tiek cirkai – tik egoistiškas žmonių norų tenkinimas.

Reikia kalbėtis su visuomene, kad ne viską gyvenime galime turėti, ko norime.

"Jei mano vaikas nori pamatyti delfiną, tai aš gyvūną turiu uždaryti į delfinariumą? Taip neturėtų būti. Mes turėtume dirbti su visuomene ir įrodyti, kad ne visi norai yra įgyvendinami. Nes dėl kažkieno įgeidžių ar ambicingų norų pamatyti jį vieną kartą tas gyvūnas turės praleisti visą gyvenimą nelaisvėje. Reikia kalbėtis su visuomene, kad ne viską gyvenime galime turėti, ko norime. Tuos savo norus turime kontroliuoti ir suprasti, kad mūsų ambicijos lemia gyvo padaro gyvenimo gerovę", – teigė B.Kymantaitė.

Delfinai laisvėje neišgyventų?

Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė pažymėjo, kad kai kurie gyvūnų teisių gynėjų argumentai neturi pagrindo.

Po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos delfinariume labai pagerėjo, naujos vandens filtravimo sistemos leidžia palaikyti labai švarų vandenį baseine, jų gyvenamasis plotas padidėjo tris kartus.

"Kad delfinai gerai jaučiasi, rodo ir jų dalyvavimas pasirodymuose, gyvūnų terapijose. Šiltuoju metų laiku jie gali plaukioti po atviru dangumi. Mes gerbiame tą nuomonę, kad delfinai turėtų gyventi laisvėje. Labai gaila, bet mūsų delfinai tikrai nėra laukiniai. Jie laisvėje tiesiog žūtų, jie prisirišę prie trenerių", – dėstė N.Puteikienė.

Esą iš užsienio atvažiavę specialistai konstatavo geras delfinų gyvenimo sąlygas ir priežiūrą Lietuvos jūrų muziejuje-delfinariume.

N.Puteikienė patikino, kad nelaisvėje delfinai gyvena ilgiau nei laisvėje, nes čia delfinariume nėra natūralios atrankos, jie gauna maisto, gydymą, yra mylimi.

Pavyzdžiui, laisvėje jie gyvena 20–25 metus, o muziejaus artistams Argui ir Glorijai jau gerokai per 30 metų.

"Protu suvokiame, kad gyvūnui nieko nėra geriau nei jūros platybės, bet ne dėl delfinariumo veiklos pasaulyje nyksta delfinai, o dėl ypač agresyvios žmogaus veiklos jūrose ir vandenynuose", – dėstė N.Puteikienė.

Ne visi gali nuvykti į Afriką

Netoli Klaipėdos nedidelį žvėryną auginantys verslininkai Daina ir Antanas Bosai mano, kad gyvūnų globėjai ne visada teisūs, ne kiekvienas vaikas su tėvais gali nuvykti į Afriką ir pasižiūrėti natūralioje aplinkoje gyvenančius gyvūnus.