Kukuliškių piliakalnio tyrinėjimai užminė mįslių

Archeologai, iš pajūrio radinių duženų dėliojantys priešistorinį vaizdą, mėgina išsiaiškinti, kodėl 500 metų prieš Kristų ant jūros kranto, pusiaukelėje tarp Girulių ir Olando Kepurės, žmonės kūrėsi itin nepalankiose gyvenimui sąlygose.

Pajūryje – du piliakalniai

Atsakymo į šį klausimą ieško Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos tyrimų instituto mokslininkai – dr. Miglė Urbonaitė-Ubė ir dr. Edvinas Ubis.

Visame Lietuvos pajūrio ruože randami tik du piliakalniai. Vienas jų yra Palangoje, vadinamas Birutės kalnu, kitas – Kukuliškių kaimo ribose, Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijoje.

"Tai tęstiniai tyrimai. Tai yra trečias tyrimų sezonas, darbus pradėjome 2017 metais. Šiuo metu tyrimai dar tik pradėti, juos tęsime iki rugsėjo", – situaciją nusakė tyrimui vadovaujanti M.Urbonaitė-Ubė.

Už Birutės kalną šis piliakalnis yra senesnis 1,5 tūkst. metų. Čia žmonės gyveno maždaug 500 metų prieš Kristų, bronzos amžiuje.

Mokslininkams pavyko atidengti akmenines struktūras ant piliakalnio, kurios byloja, jog čia buvo gyventa, buvo įrengti statiniai.

Kol kas šių struktūrų paskirties mokslininkai įvardyti dar negali. Tačiau labiau jų dėmesį traukia didelės juodos dėmės, aptiktos dirvožemyje.

"Tai gali būti atliekų duobės, į kurias žmonės metė įvairias šiukšles. Jas dar tirsime. Bet dažniausiai jose randami įdomūs artefaktai. Ką aptiksime, paaiškės kitą savaitę", – tikino M.Urbonaitė-Ubė.

Gyveno bronzos amžiuje

Šis piliakalnis mokslininkams kelia didelį susidomėjimą.

"Už Birutės kalną šitas piliakalnis yra senesnis 1,5 tūkst. metų. Čia žmonės gyveno maždaug 500 metų prieš Kristų, bronzos amžiuje. Tikėtina, jog čia gyveno nedidelė bendruomenė, iki 30 žmonių. Panašu, jog gyventojai jau vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste", – pastebėjo M.Urbonaitė-Ubė.

Tačiau tai, jog gyventojai įsikūrė ant jūros kranto, rodo, jog jiems rūpėjo ir jūros duodama nauda.

"Galbūt jie žvejojo, gal juos domino ruoniai ar prekyba gintaru? Nes daugiau įtvirtintų gyvenviečių palei pajūrio juostą Lietuvoje nėra. Dažniausiai žmonės nesirinkdavo tokių vietų, gyvenvietės buvo kuriamos šalia gėlo vandens šaltinių. Pajūryje gyventi buvo nepatogu dėl vėjo, audrų, buvo drėgna ir šalta. Šiuo metu piliakalnis stovi 300 metrų nuo jūros, o anuomet gyvenvietė turėjo būti ant jūros kranto, nes jūros lygis buvo aukštesnis. Tyrimų metu norime išsiaiškinti, kodėl ši bendruomenė kūrėsi itin nepalankiose sąlygose", – pasakojo M.Urbonaitė-Ubė.

Grūdus trynė akmens trintuve

Tyrimai šiame piliakalnyje buvo atlikti ir anksčiau. Rasta keraminių puodų fragmentų, neapdirbto gintaro gabaliukų, galvijų dantų.

"Šio kasinėjimo metu aptikta taip pat daug radinių – keramikos, maisto indų, radome akmeninę trintuvę, kuria trindavo grūdus", – patikino M.Urbonaitė-Ubė.

Išlikusios kuolų vietos, ugniavietė, bet daugelis dalykų stipriai sunykę. Nustatyta piliakalnio struktūra, aptiktas gyvenvietės kraštinis įtvirtinimas.

Pagal indų apdirbimą, ugniakuro liekanas archeologai spėja, kad čia buvusi kuršių gyvenvietė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

verute

verute portretas
dabar yra galimybiu prasyti keletas simtu tukstanciu archeologiniams tyrinejimams.Noriu ir as prisijungti prie jusu?

Kis

Kis portretas
mano anuke ten pabere ploksciu akmenuku,o gal tu suradai visa trioba?Nes tie rankoje akmenukai ten surasti nesudaro problemu?
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių