Dviračių, telefonų, automobilių raktelių, žiedų, įrankių, vaikų vežimėlių ir daug kitų dalykų galima rasti uostamiesčio policijos rastų daiktų skyriuje. Tačiau vienas pastarųjų radinių – labai jau neįprastas.
Dar liepos mėnesį Policijos departamentas išplatino pranešimą, kad Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijos Bakainių kaime rasti žmogaus kaulai. Tokiais atvejais standartiškai visuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. „Rinkos aikštei“ pavyko sužinoti labai įdomių faktų – žemėje šalia kaukolės ir kaulų rastos dvi masyvios metalinės apyrankės bei į smeigtukus panašūs metaliukai.
Gyventojai įvairiomis atliekomis atsikrato paprasčiausiai nuleisdami jas į unitazą, tačiau nuleistos šiukšlės niekur nedingsta. Vilniaus vandenys pastebi, kad žmonės ir toliau į kanalizaciją pila šiukšles. Tarp randamų šiukšlių ne tik maistas, bet ir plaktukai, telefonai, striukės ar net kilimai.
Pasirodo, Neris savo dugne slepia daugybę paspirtukų, dviračių, telefonų ar net ginklų. Anot naro, ir nusikaltėliai į Nerį nusikaltimo įrankius išmeta gana dažnai. Kitas narą nustebinęs radinys – automobilis su dešimt metų ieškota moterimi.
Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrastas XIV a. sudegintos Kreivosios pilies įtvirtintas papilys – nuoroda į senojo Vilniaus istoriją, sako tyrimams vadovavęs archeologas Atas Žvirblys.
Buvusios areštinės pastato kieme Vilniuje vykdant archeologinius tyrinėjimus aptikti XIV amžiaus medinių statinių fragmentai ir kiti vertingi radiniai, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus.
Miesto praeitį slepia žemės klodai. Statybų planai uostamiestyje paskatino didelių projektų vystytojus kviestis archeologus, kurie tyrinėja netrukus naujais pastatais apaugsiančius plotus. Iš gausybės radinių praeities tyrėjai pildo Klaipėdos istorijos dėlionę. Šį kasinėjimų sezoną jiems pavyko rasti ryškių praeities gyvenimo detalių.
Netikėti grybautojų radiniai miškuose gali ir priblokšti. Kai kas tankmėse rado kiaušinių krūvą, o viena klaipėdietė aptiko milžiniškus ragus. Dar kitas klaipėdiečio radinys miško glūdumoje užminė mįslių net kultūros paveldo saugotojams.
Zapyškis iki šiol buvo traktuojamas kaip viduramžių miestelis. Jo istorijos pradžia buvo laikomi 1500 metai, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras savo raštininkui Jonui Sapiegai suteikė privilegiją – valstiečių prie Dievogalos upelio Kauno paviete, o 1502 m. ten pat dar pridėjo girios plotą. Spalio pradžioje archeologų aptikti radiniai liudija: Zapyškio istoriją teks perrašyti.