- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pradėjo rinkti informaciją apie paprastuosius meškėnus. Šie gyvūnai natūraliai paplitę Centrinės ir Šiaurės Amerikos paupiuose, miškuose, netoli gyvenamųjų vietovių, šiuo metu visoje ES jie įtraukti į invazinių rūšių sąrašus.
Kuršių nerijoje paprastųjų meškėnų (Procyon lotor) nėra buvę iki pat 2013-ųjų, kai jie pirmąsyk pastebėti ties Nida ir Juodkrantėje.
Tuomet kilo kalbos, kad čia juos veikiausiai atsivežė poilsiautojai ir tyčia ar netyčia paleido.
Kai meškėnai ėmė daugintis ir kasmet jų buvo užfiksuojama vis daugiau, aplinkosaugininkai sunerimo.
Itin saugomai Kuršių nerijos gamtai, kur peri daug retų paukščių, šie simpatiški gyvūnėliai gali padaryti daug žalos, nes meškėnai puikiai jaučiasi tiek ant žemės, tiek medžiuose ir gali naikinti paukščių kiaušinius visiškai nevaržomi.
2020-aisiais šių gyvūnų pastebėta jau kur kas daugiau nei ankstesniais metais. 2013 m. meškėnų buvo tik du, po septynerių metų – jau 16, du jų partrenkė automobiliai, septyni buvo sugauti, dar septyni stebėti gyvi.
Paprastieji meškėnai labiausiai pastebimi nuo vasaros vidurio, o ypač – rudenį.
Tuo metu gyvūnai braunasi į gyventojų kiemus, kuriuose vagiliauja obuolius ar kitus vaisius.
Taip jie elgiasi, kadangi rudenį sumažėja perinčių paukščių, miškuose augančių uogų ir kitų vaisių, todėl prieš žiemą riebalinį sluoksnį stengiasi užsiauginti kitais būdais.
Žiemą meškėnai dažniausiai miega.
Kaip tik dabar parko direkcijos specialistai ėmė rinkti informaciją apie meškėnų populiaciją Kuršių nerijoje.
Šiais metais užfiksuota 10 šios rūšies individų, dauguma iš Juodkrantės ir jos apylinkių.
Vietinių gyventojų ir poilsiautojų prašoma atkreipti dėmesį į šiuos laukinius gyvūnus.
Paprastojo meškėno uodega dryžuota, apie 20–25 cm ilgio, svoris 5–16 kg, gerai laipioja medžiais. Pastebėjus prašoma pateikti informaciją apie stebėjimo vietą, datą, laiką, kitas pastabas e. paštu modestas.bruzas@nerija.lt, galima pridėti ir nuotraukų ar vaizdo medžiagą.
Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Keliant tilto į Neringą idėją, ministerija tikina – tai neįmanoma
Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. Ministerijos atstovo Audrio Kutrevičiaus teigimu, šios idėjos buvo atsisakyta dar prie&scaro...
-
Akcija vėl sulaukė dėmesio: už rūpinimąsi miško švara – skanus atlygis
Prie Olando Kepurės automobilių stovėjimo aikštelės esančio kiosko inicijuota ir ne vienerius metus gyvuojanti iniciatyva tebetraukia atvykstančiųjų dėmesį. ...
-
„Palangos stinta“ viršijo lūkesčius: reikia tęsinio
Vasaris – ne vasara, bet Palangą antrąjį šio mėnesio savaitgalį aplankė daugiau svečių nei karščiausią liepos dieną. Dar neatsipūtę po šių metų „Palangos stintos“ palangiškiai jau kalba apie kitų me...
-
Pagrindinis naujos Lietuvos jūrų muziejaus knygos herojus – Nemunas ir jo žmonės
Lietuvos jūrų muziejus, tęsdamas skaitytojų itin vertinamą atsiminimų seriją, parengė ir išleido leidinį ,,Nemuno žmonės 1918–1945 m. Laivai ir skaičiai, laiškai ir liudijimai“. Prie jos daugiau nei dvejus metus darbavosi ...
-
Meras akcentuoja tilto į Neringą būtinybę: be jo laukia labai niūri ateitis
Metų pradžioje tilto per Kuršių neriją idėją iškėlęs Neringos meras Darius Jasaitis tikina, jog dėl itin prastos keltų transporto sistemos bei darbuotojų trūkumo gyvenimas Neringoje tampa itin dideliu iššūkiu. Mero teig...
-
Veiviržėnų kultūros centro rekonstrukcija: jau ieškomas rangovas
Veiviržėnų kultūros centras netrukus sulauks esminių pokyčių – paskelbtas rangos darbų konkursas, kuriuo siekiama rasti patikimą rangovą šio svarbaus projekto įgyvendinimui. ...
-
Jūrinio vėjo parkai: naujos galimybės Klaipėdos krašto verslams, uostų plėtrai ir gyventojams
Lietuvos pajūryje atsiveria naujos galimybės, galinčios ne tik užtikrinti mūsų šaliai reikiamą elektros energijos gamybą, bet ir tapti regiono ekonomikos augimo pagrindu. Jūrinio vėjo elektrinių parkų plėtra nėra vien tik žingsnis žalios...
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...
-
Susirūpinti prastėjančia klausa priverčia ir eismo įvykis
Bloga klausa vyresnio amžiaus žmonėms yra viena svarbiausių lėtinių problemų. Kai kurie pacientai prastėjančia klausa susirūpina tik patekę į eismo įvykį. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas, otochirurg...
-
Miestas telkiasi sudėtingai kovai: moksleivių priklausomybes vadina pasauline pandemija
Klaipėdos miesto siekiamybė – nulinė tolerancija žalingiems įpročiams, plintantiems tarp jaunų žmonių. Šiai sudėtingai kovai miestas telkia partnerius – švietimo, policijos, sveikatos, socialinių paslaugų, nevyriausybinio ...