- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis turas skirtas stiprinti Lietuvos – jūrinės valstybės įvaizdį ir suteikti daugiau žinių įvairioms grupėms apie jūrą. Iki vasaros pabaigos muziejaus paroda ir renginiai aplankys Uteną, Biržus, Rokiškį ir Kėdainius.
Jau gegužės 10 d. jūrinė muziejaus komanda pasieks Uteną. 15 val. Utenos kraštotyros muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Kristina Skiotytė-Radienė ir Edukacinių veiklų koordinatorė Inga Kurtkutė ves seminarą Utenos regiono švietimo bendruomenei, kuriame pristatys inovatyvius įtraukties metodus, populiariausius edukacinius užsiėmimus, jūrinės temos panaudojimą įvairių dalykų pamokose.
Bendravimą su uteniškiais muziejaus istorikai – dr. Edvinas Ubis ir Daumantas Kiulkys – pratęs diskusijoje. Istorikų pokalbis apims kelių šimtų metų jūrines temas. Bus pristatytos virtualios parodos, skirtos lietuvių emigracijos, Lietuvos tarpukario laivyno ir povandeninio paveldo temoms. Jos padės atskleisti, kaip ir Aukštaitija yra susijusi su laivybos istorija ir kodėl jūra, nors ir nepastebima, yra dažnos Lietuvos šeimos istorijos dalis.
16 val. Utenos kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Baltijos gelmių istorijos“, sukurta remiant Lietuvos kultūros tarybai. Joje – unikalūs eksponatai iš jūros dugno.
Parodos kuratorius, muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis sako, kad nuskendusius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose.
„Lankytojai pamatys jų modelius, pagamintus 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą, – pasakojo istorikas. – Tai – ne naujų, o nuskendusių laivų modeliai, parodantys, kaip laivai atrodo dabar jūros dugne, kaip juos suniokojo sprogimai, laikas, vandens ir gamtos poveikis.“
Unikaliausias parodos eksponatas – narų iš Baltijos dugno iškeltas ir laiko beveik nepaliestas laivo „Elbing IX“ varpas. Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo Pirmojo pasaulinio karo metu – 1914 m. lapkričio 17-osios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Memelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo.
Paroda akcentuos ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė, su kuria muziejus bendradarbiavo, rengdamas šią parodą, renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai.
Lietuvos jūrų muziejaus turą Utenoje vainikuos 17 val. Kultūros centro salėje teatralizuotas edukacinis koncertas „Su jūra mes didesni“, sukurtas pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus.
Koncerto režisierė Rūta Bunikytė sako, kad jo metu pajusime ir pamatysime labai skirtingą žmogaus, gyvenančio prie jūros tipą.
„Mūsų herojus – ir be galo lyriškas, besižavintis jūros stichijos jėga bei grožiu, ir – drąsus, sumanus, racionalus, didvyriškas, kuriam jūra – tai galimybė praplėsti savo valstybės ribas jūros keliais. Koncerto metu istorinės asmenybės, kūrusios tarpukario Lietuvos jūrinį laivyną, bus pristatytos kaip modernios Lietuvos – jūrinės valstybės kūrėjai.“
Koncerte pamatysime ir išgirsime ryškiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus: solistus Tadą Jaką, Vilių Trakį, Juditą Butkytę, aktorius Edvardą Brazį ir Gytį Šimelionį. Renginio vaizdo grafiką kūrė dailininkė Vesta Obolevičiūtė, muzikinį takelį parengė Kristijonas Lučinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą1
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba3
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...
-
Liko ir be pinigų, ir be butų: pirkėjai pakliuvo į aferą?14
Liūdnai pasibaigusi svajonė turėti apartamentus prie jūros. Pinigus už butus Palangoje sumokėjo, bet liko ir be pinigų, ir be namų. Žmonės įtaria įkliuvę į sukčių pinkles. Paaiškėjo, kad statybos vyko be leidimų, ir negana to – n...
-
Mieste nori žiedinių sankryžų
Atlikus Šiaurės prospekto eismo srautų auditą, paaiškėjo, kad galima būtų dar tobulinti šios miesto arterijos pralaidumą – čia siūloma įrengti papildomų juostų ir žiedinę sankryžą. ...
-
Pernai pralaimėjo, šiemet – pergalė
Klaipėdos miesto krepšinio mėgėjų „Mano būsto“ taurės varžybų dalyviai 2025-uosius pradėjo revanšais. ...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena: laukia visa puokštė šventinių renginių
Sausio 15-ąją minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines. Šiai iškiliai ir svarbiai datai skiriama visa puokštė šventinių oficialių ir pramoginių renginių. ...
-
Dėl gatvėvardžių sutarimo vis nėra
Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimai vėl linksniuoti miesto valdžios institucijose. Mėnesio gale miesto taryba svarstys šį klausimą, o iki tol tai daro tarybos komitetų nariai. ...
-
Startuoja „Metų klaipėdietė“1
Po didžiausių metų švenčių sugrįžta tradicinis dienraščio „Klaipėda“ konkursas „Metų klaipėdietė“. Kaip ir kasmet, klaipėdiečiai siūlys ir rinks labiausiai uostamiesčiui bei jo bendruomenei nusipelnius...