- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas paskutiniųjų buvusios Aplinkos ministerijos projektų buvo susijęs su ekstremaliais hidrometeorologiniais reiškiniais.
Prognozių ir perspėjimo sistema
Didinant Lietuvos kaip valstybės atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams buvo svarstoma, kaip paskirstyti klimato kaitos programos pinigus.
Buvo laikomasi nuostatos, kad klimatui šylant ekstremalių reiškinių Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ateityje tik daugės.
Saugantis klimato kaitos pasekmių ir didinant šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams nuspręsta iki 2027 m. skirti 9,4 mln. eurų. 85 proc. jų numatyti iš paramos lėšų, o likę 1,412 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.
Naudojantis šiais pinigais planuojama sukurti stichinių klimato reiškinių stebėjimo, pasirengimo jiems, įspėjimo ir reagavimo į šiuos reiškinius sistemas.
Hidrologinio ir meteorologinio stebėjimo tinklo plėtra apima miškus, pievas ir durpynus dėl galimų gaisrų. Atskirai numatyta įrengti vandens lygio arba debito matavimo įrangą. Iš paramos pinigų bus kuriama hidrologinių duomenų bazė, jų stebėjimo sistemos, įsigyjami tam reikalingi prietaisai. Bus diegiamos ir galimų stichijų prognozavimo bei perspėjimo sistemos.
Įgyvendindama naujas su hidrologija susijusias priemones Lietuva rengiasi prisijungti prie bendros Šiaurės šalių skaitmeninio prognozavimo sistemos.
Krantus plaus intensyviau
Prisitaikymo prie klimato kaitos atsparumo ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams programa neapima reiškinių, kurie susiję su Baltijos jūra. Kol kas iš jos tiesiogiai kyla nemažai įvairių ekstremalių reiškinių.
Į šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinančias programas liko neįtraukta daugybė institucijų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija pareiškė poziciją, kad vertinant Lietuvos atsparumą ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams per menkai dėmesio skiriama Pajūrio juostos tvarkymui. Tai apima Baltijos jūros krantus tiek ties Kuršių nerija, tiek ties žemynine Lietuvos dalimi nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos.
Siūloma, kad dėl ekstremalių reiškinių, kurie atkeliauja iš Baltijos jūros – audrų, uraganų, patvankų, būtų koreguojamos pajūrio krantų tvarkymo programos. Šis prašymas kyla iš nuostatos, kad kai Baltijos jūros ekstremalūs reiškiniai įgyja didesnius mastus, jų poveikis krantams smarkiai didėja.
Tai įrodo, kad neužtenka vien geresnių prognozavimo ir visuomenės informavimo sistemų, bet būtina numatyti daugiau pinigų ir nuo stichinių nelaimių padarinių apsaugantiems darbams. Lietuvoje yra priimta, kad kuriamos programos, kurios iš valdžios kabinetų Vilniuje matomos vienaip, o realiai vietose jos turi daug papildomų niuansų.
Nepajus nei uostas, nei policija
Į dėl klimato kaitos šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinimo subjektų sąrašą nepatenka ir su jūrų eismo kontrole, laivybos sauga susiję objektai.
Uosto hidrometeorologinių reiškinių prognozavimo sistemas turinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pareiškusi nuostatą, kad už jos teikiamą informaciją apie klimato pokyčius jūroje, o ypač uoste ir jo prieigose, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba jai turėtų nemokamai teikti orų prognozes. Toks pageidavimas kol kas taip ir liko tarsi „pakibęs ore“.
Dėl klimato kaitos vykstant ekstremaliems stichiniams reiškiniams į bendrą sistemą įtrauktos ir įvairios gelbėjimo tarnybos, vilkikų, kitų laivų kompanijos, jei tenka ką nors gelbėti jūroje. Jų reikmėms kokios nors priemonės šalies atsparumą ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams didinančioje programoje taip pat nenumatytos.
Į ekstremalių reiškinių subjektų sąrašus nepatenka ir kariuomenės ar policijos veiklos niuansai, nors vykstant ypatingiems stichijos atvejams jų, ypač policijos, pagalbos gali būti prašoma.
Iš esmės beveik aišku, kad šalies atsparumo ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams dėl klimato kaitos finansavimo sistema su 9,4 mln. lėšų suma pritaikyta išskirtinai tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Neringos savivaldybė prašys UNESCO lėšų krantinių rekonstrukcijai: tam reikėtų 40 mln. eurų
Sausio pradžioje dėl pasenusių ir nepakankamai aukštų krantinių Kuršių marios užliejo Nidą, Pervalką ir Juodkrantę. Todėl reaguodama į tai Neringos savivaldybė planuoja dėl krantinių rekonstrukcijai reikalingų lėšų kreipt...
-
Pajūrio kempingas turi perspektyvą: juo mėgaujasi ne tik lietuviai
Giruliuose esančio kempingo veikla yra pelninga. Per trejus metus pajamos iš kempingo veiklos išaugo daugiau nei penkis kartus. Tai paaiškėjo po atlikto audito. Pajūrio kempingą yra pamėgę tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. ...
-
Medžiai irgi kuria miesto istoriją
Klaipėdos universiteto biologas Egidijus Bacevičius, uostamiestyje ėmęsis ieškoti ir aprašyti vardinius bei ypatingoms progoms pasodintus medžius, suprato – šis darbas neturi pabaigos, kaip jos neturi ir miesto istorija. ...
-
Rietavo policijos komisariatui vadovaus Donatas Lukas
Konkursą Rietavo policijos komisariato vadovo pareigoms užimti laimėjo Donatas Lukas, paskelbė Klaipėdos rajono Vyriausiasis policijos komisariatas (VPK). ...
-
Siekia lygių galimybių: moterims ir vyrams – vienodas atlyginimas
Klaipėdos savivaldybės administracijoje darbuotojų daugumą sudaro moterys. Tačiau vadovaujamuose postuose jų yra mažiau nei vyrų, kurių atlyginimų vidurkis gerokai didesnis. Savivaldybės programoje šiemet numatyta siekti panaikinti darbo užm...
-
Uostamiestyje bus šilčiau
Baigiantis sausiui, uostamiestyje vyraus nežiemiška oro temperatūra, nestiprūs vėjo gūsiai, taip pat sulauksime lietingų dienų, tad apskritai sausio pabaiga labiau primins vėsų rudenį. Anot sinoptikų, paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, ...
-
„Okinaviečiams“ – šūsnis įvertinimų
Klaipėdos sporto klubo „Okinava“ sportininkai, treneriai ir teisėjai metiniame Kyokushin karate federacijos renginyje gavo gausybę apdovanojimų už 2024 metais pasiektus rezultatus. 2024 metų trenere išrinkta Diana Mačiūtė, kurios au...
-
Susitikimas moksleiviams paliko įspūdį
„Aukuro“ gimnazistai viešėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje. Vizito metu moksleiviai susipažino su žurnalistų darbo specifika ir profesiniais iššūkiais. Po viešnagės gimnazistai pripažino s...
-
Sportui Palangoje – prioritetas
Palanga – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame vaikai sporto treniruotes lanko nemokamai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs – palangiškiai turi kuo pasidžiaugti, kartu neatmeta realybės ir yra pasiryžęs spręsti ...