- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Potvynis Kretingoje.
Prisitaikymui prie klimato kaitos skirta daugiau kaip 99 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama mažinti potvynių riziką bei jų sukeliamą žalą, didinti Baltijos jūros kranto atsparumą, plėsti hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, įsigyti daugiafunkcinį laivą taršos grėsmėms valdyti.
Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija, ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022–2030 metų pažangos priemonės „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ aprašą.
Didžioji dalis pažangos priemonei numatytų lėšų bus skirta iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų atitinkamai 7,4 ir 6 mln. eurų.
Pasak ministerijos, mažinant potvynių riziką bei jų žalą gyventojams, bus skirtas finansavimas savivaldybėms, kad potvynių rizikos teritorijose būtų įrengti apsauginiai pylimai, sutvirtintos upių krantinės, rekonstruoti hidrotechnikos įrenginiai. Kartu su nauja infrastruktūra bus atnaujinami potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, parengti potvynių valdymo planai. Šiai veiklai iš viso numatyti 42 mln. eurų.
Didinant Baltijos jūros kranto atsparumą Palangos ir Šventosios rekreacinių zonų paplūdimiai bus papildomi smėliu, o Kuršių nerijoje bus atliekami Kopagūbrio tvirtinimo ir kopų regeneracijos darbai. Tam numatyta skirti 6,3 mln. eurų.
Tam, kad Lietuva galėtų užtikrinti efektyvų taršos grėsmių valdymą ir incidentų padarinių likvidavimą Baltijos jūroje, už 40 mln. eurų ketinama įsigyti daugiafunkcinį laivą, gebantį gesinti gaisrus laivuose, atlikti jų avarinį vilkimą, likviduoti teršimo incidentų padarinius, vykdyti gelbėjimo ir paieškos darbus.
Taip pat Aplinkos ministerija nurodo, kad 9,4 mln. eurų investicijos į hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo plėtrą leis atnaujinti ir išplėsti stebėjimų sistemą, kokybiškai matuojančią, modeliuojančią ir laiku informuojančią visuomenę apie hidrometeorologinius reiškinius ir klimato sąlygų poveikį.
Visuomenės informavimui ir prisitaikymo prie klimato kaitos įgūdžių stiprinimui suplanuota 1,5 mln. eurų. Numatoma įgyvendinti įvairias viešinimo priemones, kurios pagerins gyventojų supratimą apie klimato kaitos keliamas grėsmes, gebėjimą joms tinkamai pasiruošti, pažymima išplatintame pranešime.
Pažangos veiklos bus įgyvendinamos iki 2029 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Apdovanojimai „M.A.M.A 2024...
-
Apdovanojimų „M.A.M.A 2024...
-
Toliau nagrinėjama Žemaitai...
-
Holokausto aukų atminimas IX ...
-
Prezidentūroje prezidentas Na...
-
LTOK apdovanojimai...
-
Trijų Baltijos valstybių gyn...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiaisVilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiamaEuropos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojaiSaulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatasPrieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinęVasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigaiAnalitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...