- Milda Skiriutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
-
Klaipėdos miestas pritrūko svajonių?
Klaipėdos miesto taryba patvirtino rekordinio dydžio biudžetą. Palyginti su praėjusiais metais, finansavimas didėjo beveik visoms sritims. Pirmą kartą ne tik užteko lėšų miesto strateginiame plane numatytoms priemonėms, bet dar ir liko.
Išaugo 17,9 proc.
Šių metų patvirtintas miesto biudžetas siekia per 164,2 mln. eurų. Jis 24,89 mln. eurų arba 17,9 proc. didesnis nei patvirtintas praėjusių metų pradžioje.
Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad dėl gautų dotacijų ir didesnių viršplaninių pajamų praėjusių metų biudžetas buvo tikslinamas kelis kartus. Praėjusių metų pabaigoje jis siekė 149,8 mln. eurų.
Į šių metų biudžetą nėra įtrauktas praėjusių metų likutis. Jis siekia 19,284 mln. eurų. Būtent jis, svarstant biudžetą, ir užkliuvo miesto tarybos nariams.
R.Kambaraitė aiškino, kad likutis susidarė, nes gauta daugiau nei numatyta viršplaninių lėšų, nebuvo įgyvendinti kai kurie projektai.
Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė tvirtino, kad praėjusiais metais likusios lėšos turės būti įsisavintos šiemet.
Didžioji dalis likučio bus skirta priemonėms, kurioms įgyvendinti planuota imti paskolas. Taip pat dalis lėšų bus sugrąžinta biudžetinėms įstaigoms, nes tai jų gautos pajamos, paskoloms grąžinti, kreditiniams įsiskolinimams apmokėti.
Pridėjus praėjusių metų likutį, miesto biudžetas siekia apie 183,5 mln. eurų.
Įtrauktos dar ne visos lėšos
Numatoma, kad daugiausia pajamų – 45,7 proc. – į miesto biudžetą bus surenkama iš Gyventojų pajamų mokesčio. Prognozuojama, kad uostamiesčio savivaldybė šiemet jo surinks apie 75 mln. eurų – 6,7 mln. eurų arba 9,8 proc. daugiau nei planuota praėjusiais metais.
Kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai sudarys 9,3 proc. Valstybės dotacijos – 26 proc. Jos turėtų siekti apie 42,6 mln. eurų. Didžiausią dalį jų sudaro lėšos mokinio krepšeliui – apie 33,7 mln. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, tai 5,7 proc. daugiau.
Numatoma, kad ES paramos lėšos sudarys 9,8 proc., ilgalaikio turto realizavimo pajamos – 1,1 proc., kitos pajamos – 8,1 proc. miesto biudžeto.
Į siūlomą patvirtinti miesto biudžetą dar nėra įtraukta dalis lėšų – kelių ministerijų dotacijų, ES pinigai. Gavus pastarąsias ar pasirašius sutartis, biudžetas bus tikslinamas.
Daugiausia pinigų – švietimui
Šių metų miesto biudžetas yra subalansuotas – išlaidas siūloma tvirtinti tokio pat dydžio kaip pajamos – 164,2 mln. eurų. A.Špučienė tvirtino, kad beveik visoms programoms suplanuotas didesnis finansavimas nei praėjusiais metais.
„Anksčiau trūkdavo lėšų priemonėms, kurios numatytos strateginiame plane, įgyvendinti. Šiemet turime daugiau pinigų nei priemonių. Kovą reikės išspręsti šį teisinį neatitikimą. Pagrindinė to priežastis – praėjusiais metais gavome daugiau viršplaninių lėšų nei galvojome. Dėl to turime likutį“, – paaiškino direktorė.
Tradiciškai daugiausia miesto biudžeto lėšų šiemet žadama skirti švietimo funkcijai užtikrinti – apie 71,9 mln. eurų. Tai sudaro 43,8 proc. miesto biudžeto. Suskaičiuota, kad ši suma yra 4,36 mln. eurų – 6,5 proc. didesnė nei pernai.
Politikams užkliuvo paskolos
R.Kambaraitės teigimu, beveik du kartus didėja finansavimas kultūrai ir poilsiui – nuo 10,5 iki 19,3 proc. biudžeto. Tai sudaro apie 2,5 mln. eurų.
Skaičius padidino suplanuoti kultūriniai įvykiai: tarptautinė regata „The Tall Ships Races“, Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės renginiai, pasiruošimas projektui "Klaipėda – Europos kultūros sostinė 2022 m.". Daugiau lėšų bus atseikėta ir įstaigų remontui.
Nuo 8,5 iki 6,2 proc. – 4,156 mln. eurų mažėja finansavimas valdymo funkcijai užtikrinti.
R.Kambaraitė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos savivaldybė beveik nebeturi paskolų. Tarybos narys Tomas Meškinis klausė, kodėl pastarosios grąžinamos.
„Palūkanos dabar yra nedidelės, o mieste problemų – daug. Būtų galima įgyvendinti kitų projektų“, – tvirtino tarybos narys.
Pirks specialią įrangą
Urbanistinio planavimo programai numatytas 520 tūkst. eurų didesnis finansavimas. Daugiau lėšų bus skiriama detaliųjų ir žemės sklypų planams rengti. Finansavimą šiai programai didina ir lėšos, žadamos Liepų g. 7 pastato, kur įsikūrusi savivaldybė, remontui.
Smulkiojo verslo programai finansavimas didėja 231 tūkst. eurų. Numatoma suvienodinti prekybos vietas viešosiose erdvėse, investuoti į smulkiojo verslo skatinimo, rinkodaros priemones.
Aplinkos apsaugos programai atseikėtos lėšos išauga 1,662 mln. eurų. Gausiausia suma suplanuota Sąjūdžio parko daliai sutvarkyti ir oro valymo įrangai įsigyti.
Finansavimas Susisiekimo programai didinimas 4,451 mln. eurų. Didžiausios sumos numatytos bilietų lengvatoms finansuoti. Planuojama atnaujinti pėsčiųjų takus, šaligatvius.
Miesto infrastruktūros projektų priežiūros ir modernizavimo programa išauga 3,867 mln. eurų. eurų. Daugiau lėšų bus skirta aikštėms, skverams ir bendrojo naudojimo teritorijoms atnaujinti, švarai ir tvarkai užtikrinti, viešųjų erdvių ir gatvių apšvietimui, kapinių priežiūrai, duobėms taisyti.
Jaunimo politikos programai atseikėjama 81 tūkst. eurų daugiau. Finansavimas sportui didėja 15,390 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...